
Naujausios
Mokyklų dilema: remontuoti ar laukti, kol nunyks?
Kelmės rajone renovuotos beveik visos miesto ir miestelių mokyklos. Investuoti į kaimo mokyklas delsiama. Kyla abejonių, ar apsimoka. Kasmet mažėja mokinių. Gali ateiti diena, kai renovuota mokykla nebus reikalinga.
Regina MUSNECKIENĖ
reginamus@skrastas.lt
Paseno ir naujausioji mokykla
Rajono pakraštyje esanti Vidsodžio pagrindinė mokykla – viena naujausių rajone, statyta praėjusio amžiaus pabaigoje. Tačiau per kelis dešimtmečius pastatas paseno, reikalauja daug šilumos energijos, nekokybiškas apšvietimas, ištrupėjusios grindų dangos – palyginti su renovuotomis mokyklomis, tiek pastato išorė, tiek vidus atrodo varganai. Sensta ir kompiuteriai.
Čia mokosi priešmokyklinė vaikų grupė, pradinukai ir penktųjų – dešimtųjų klasių mokiniai. Iš viso jų 66.
Vidsodyje gimęs ir augęs, baigęs mokslus į gimtinę dirbti sugrįžęs mokyklos direktorius Vaidotas Monkevičius daro viską, kad Vidsodžio ir aplinkinių kaimelių vaikai neišsivažinėtų į kitas mokyklas. Organizuoja daug popamokinės veiklos. Kartais po būrelių užsiėmimų kituose kaimuose gyvenančius vaikus parveža namo savo automobiliu.
Tačiau, ar ateityje išliks bent toks pat skaičius mokinių, koks yra dabar niekas negali garantuoti. Todėl rajono vadovai linkę skirti lėšų tik būtiniausiems dalykams. Ar investuos daugiau – priklausys nuo mokinių skaičiaus.
„Ferminiai“ radiatoriai
Šedbarų pradinė mokykla – daugiafunkcis centras glaudžia darželinukus ir pradinukus. „Būtinai reikia sutvarkyti šildymo sistemą, darželio patalpose dar tebekabo „ferminiai“ radiatoriai. Lėšų iš biudžeto skirta tik virtuvės remontui. Tualetams ir prausykloms nėra. Tikiuosi, kad gausime perskirstant biudžetą“, – pateikdamas ataskaitą rajono Tarybai sakė direktorius Ramūnas Sadauskas.
Jis priminė, jog šiais metais reikia sutvarkyti darželio teritoriją. Baigiasi tam skirtas terminas. Žaidimų aikštelė 40 metų senumo. Atnaujinama tik padažant.
Tarybos nariai gyrė, jog R. Sadauskas – labai ūkiškas vadovas. Daug darbų atlieka net neturėdamas lėšų. Tačiau ar skirs daugiafunkciam centrui lėšų tiek, kiek reikia, pažado neištarė.
Tarybos narius stebino ir tai, kad pedagogų kvalifikacijai kelti skirta tik 90 eurų per metus, o dalyvauta ne viename seminare. Direktorius paaiškino, jog pedagogai nesirenka brangių seminarų. Važiuoja į nemokamus arba tuos, kurie kainuoja iki dešimties eurų.
Apie tai, jog aikštynas neatitinka higienos ir saugumo reikalavimų, savo ataskaitoje minėjo ir Užvenčio vaikų darželio direktorė Audronė Popovienė.
Nesaugi choreografijos salė
Neseniai Kelmės Algirdo Lipeikos menų mokykloje kilo skandalas, nes mokinė prisilietė prie plikų elektros laidų ir buvo pakratyta. Buvusiame kino teatro pastate įsikūrusi choreografijos salė jau seniai prašosi remonto. Salės atnaujinimas jau yra planuose, tačiau vis dar nepradedamas, nors Menų mokykla tikrai nebežada nunykti. Mokinių skaičius joje tik didėja.
Kelmės pedagoginės psichologinės tarnybos vadovė Laura Šumskienė sakė, jog pastaruoju metu labai išaugo psichologinės pagalbos poreikis, tačiau trūksta patalpų grupiniams užsiėmimams vesti.
Rajono meras Vaclovas Andrulis patikino, jog problema bus išspręsta, kai Savivaldybė perims Visuomenės sveikatos centro patalpas. Ten planuoja perkelti pedagoginę psichologinę tarnybą. Patalpose yra nebloga salė, kuria galės naudotis.
Liolių pagrindinės mokyklos direktorius Albertas Pumputis tvirtino, jog didžiausios materialinės problemos – Maironių skyriuje. Pastatas labai senas, medinis. Maironių skyriuje dar mokosi 52 mokiniai. Reikėtų pagerinti sąlygas ir pačioje Liolių pagrindinėje mokykloje, pakeisti langus. Mokiniams vežioti reikėtų naujesnio autobuso.
Mažėja ir mokytojų
Mokyklų vadovai jau kelia ir mokytojų trūkumo problemą. Vidsodžio pagrindinės mokyklos direktorius Vaidotas Monkevičius sako, jog dauguma mokytojų važinėja. Kadangi pagrindinėje mokykloje susidaro nedidelis pamokų krūvis, jie dirba keliose mokyklose. Tenka derinti pamokų tvarkaraščius prie kitų mokyklų.
Dėl specialistų trūkumo bėdojo ir Kelmės A. Lipeikos menų mokyklos direktorė Asta Barčiauskienė. Ji klausė, ar muzikos, šokio ir dailės mokytojams nebūtų galima skirti tarnybinių butų. Gal tai suviliotų grįžti į gimtinę jaunus specialistus?
Šiuo metu Menų mokykloje dirba 19 šią mokyklą baigusių ir grįžusių mokytojų. „Bet mes senstame“, – liūdną tiesą pripažino direktorė.
Ji tikino, jog Menų mokykla – labai svarbi, iš jos išeina ne tik būsimų pedagogų, bet ir nemažai būsimų kultūros darbuotojų, kurie darbuojasi rajono kultūros įstaigose.
Kitos mokyklos prašo papildomai įvesti mokytojų padėjėjų etatų, nes integruojant į mokyklas specialiųjų poreikių vaikus, vienas mokytojas negali skirti pakankamai dėmesio ir gabiam, ir specialiųjų poreikių vaikui.
Autorės nuotr.
Vienai iš vėliausiai pastatytų Kelmės rajono mokyklų vadovaujantis Vaidotas Monkevičius viską daro, kad kaimas neišsivaikščiotų, pakaktų mokinių ir nebūtų uždaryta mokykla.
Maironių mokykla anksčiau buvo savarankiška. Likus tik pusšimčiui mokinių, prijungta prie Liolių pagrindinės mokyklos. Kad bus atnaujinta prie gero Kelmės – Tytuvėnų kelio esanti mokykla, niekas jau ir nebesvajoja.
Mažiausios rajone švietimo įstaigos Šedbarų pradinės mokyklos – daugiafunkcio centro direktorius Ramūnas Sadauskas sako, jog vaikų darželio žaidimų aikštelė nekeista jau 40 metų.