Naujausios
Mokinių maitinimas. Ar mechaniškai atskirtą mėsą pakeis daržovės?
Nuo liepos pirmosios įsigalioja naujas mokinių maitinimo tvarkos aprašas. Aprašai tobulinami ir keičiami gana dažnai. Tačiau nesveiki vaikų mitybos įpročiai keičiasi ne taip sparčiai. Problemos kyla ir dėl to, kad maitinimo paslauga atiduota į verslininkų rankas. O dažnam verslininkui nauda svarbesnė už vaikų sveikatą.
Pagal naują tvarką keliami didesni reikalavimai maitinimo įmonėms. Ar verslininkai susidoros su užduotimis, jei nebus skiriama daugiau lėšų vaikų pietums ir pusryčiams?
Regina MUSNECKIENĖ
reginamus@skrastas.lt
Maistas, virškinimo problemų turintiems vaikams
Kaip informavo Šiaulių visuomenės sveikatos centro Kelmės skyriaus vedėja Alma Monkauskaitė, naujasis aprašas kelia daugiau reikalavimų moksleivius maitinančioms įmonėms. Iš meniu teks išmesti gaminius iš mechaniškai atskirtos mėsos.
Vaikams, turintiems virškinimo sutrikimų, teks gaminti jiems pritaikytą maistą. Valgiaraščius teks sudarinėti šiek tiek dažniau negu iki šiol. Tačiau jų derinimui bus skirta daugiau laiko, kad visuomenės sveikatos specialistai labiau įsigilintų.
Naujasis aprašas – ir šiek tiek liberalesnis. Jame nebedama pirštu į būtinai tuos ar kitus produktus. Pavyzdžiui, jeigu vaikai nemėgsta ir nevalgo žuvies, šio produkto galima ir neįtraukti į valgiaraštį. Be to, aprašas – bendresnis. Jis bus taikomas ir globos bei ikimokyklinio ugdymo įstaigoms.
„Galbūt mėsos mokiniai gaus rečiau, tačiau ji bus kokybiškesnė. O gaminius iš mechaniškai atskirtos mėsos pakeis daržovės“, pokyčius apibendrino A.Monkauskaitė.
Lėšos tos pačios, valgis – skirtingas
Šiuo metu pradinukų ir penktokų pietums skiriama po 3,5 lito, vyresniųjų moksleivių – po 4,3 lito. Savivaldybė padengia su maisto gamyba susijusias išlaidas.
Tačiau kodėl vienose mokyklose už tą pačią sumą gavę pietus mokiniai patenkinti, o kitose išmeta valgį į šiukšliadėžę? Maistą mėto net socialiai remtini, neturtingų šeimų vaikai, kurie ir namuose nėra lepinami skanėstais.
Tie, kurie turėtų valgyti už savo pinigus, nevalgo. Vieni sako, jog neskanu. Kiti peikia nešvarius taukuotus indus. Treti aiškina, jog mokytojams į lėkštes dedami vienokie kotletai, mokiniams – kitokie. Per pertraukas bėga į parduotuves, kur nusiperka ką nors užkąsti.
Tuo tarpu į Kelmės „Kražantės“ pagrindinę mokyklą pavalgyti ateina vaikų ir iš kitų miesto mokyklų. „Kai mano dukra po darželio pradėjo lankyti „Kražantės“ mokyklą, labai džiaugėsi, jog skaniai maitina. Labai įvairus pasirinkimas. Skanūs šilti patiekalai, spurgos ir bandelės,“ – redakcijai pasakojo šeštokės mama Inga.
Mokyklos direktorius Stasys Jokubauskas sako, jog maisto kokybė priklauso nuo virėjų. „Kražantės“ virėjos dirbo ir tuomet, kai valgykla priklausė mokyklai, ir dabar. Nors konkursus laimi skirtingos įmonės, jų vadovai palieka dirbti tas pačias moteris. Jos – puikios šeimininkės, sąžiningai atlieka savo darbą.
Kražių gimnazijos socialinė pedagogė Sanida Klusienė sako, jog mokiniai patenkinti maitinimu. Labai svarbu, kad maistas gaminamas mokyklos valgykloje, galima stebėti procesą. Be to, maitinimu rūpinasi vietos verslininkė Nijolė Šaltienė. Ji negali būti abejinga savo seniūnijos vaikų sveikatai.
Moksleivių blynai tapo verslu
Šiaulių visuomenės sveikatos centro Kelmės filialo vedėja Alma Monkauskaitė tvirtina, jog moksleivių maitinimas suprastėjo tuomet, kai moksleivių blynai tapo verslu.
Kelmės rajone yra 6955 vaikai. 4587 iš jų mokiniai. Daugiau kaip pusė jų (53 procentai) mokyklose maitinami nemokamai. Daugelio šių vaikų sveikata atiduodama į maitinančių bendrovių rankas. Nuo jų sąžinės priklauso, ar kartais vienintelis vaiko pavalgymas per dieną bus rezultatyvus.
2001 metų pabaigoje rajono Taryba nusprendė, jog švietimui per didelė našta išlaikyti mokyklų valgyklas. Nuspręsta verslininkams patikėti maitinimo paslaugą.
Po kelių mėnesių į penkių didesniųjų rajono mokyklų valgyklas įžengė verslininkai. Maitinimo paslauga pradėta teikti J.Graičiūno gimnazijoje, „Kražantės“ pagrindinėje, Kelmės „Aukuro“, Tytuvėnų ir Užvenčio mokyklose. Vėliau privatizuotos ir Vaiguvos, Kražių, Pakražančio vidurinių valgyklos.
Po metų mokinių maitinimo rūpesčių nusikratė ir likusios pagrindinės bei vidurinės mokyklos. Vajui atsilaikė tik Vidsodžio pagrindinė mokykla ir ikimokyklinio ugdymo įstaigos.
Blogiau, bet brangiau
2004 metais atlikus apklausą, paaiškėjo, jog dauguma pedagogų, moksleivių ir jų tėvų nepatenkinti vaikų maitinimu. Pakilo patiekalų kainos. Atsirado nesveikų produktų. Sumažėjo galimybės pasirinkti. Sumažėjo ir valgytojų.
„Būta atvejų, kai mokinius bandyta maitinti pašildytomis rūkytomis vištienos šlaunelėmis, – pasakojo A. Monkauskaitė. – Pasipylė skundai. Dabar jų šiek tiek mažiau. Bet vis tiek kiekvienam verslininkui bus svarbiau produkto kaina, o ne vaiko sveikata. Neretai duodami produktai iš mechaniškai atskirtos mėsos. Valgiaraščiuose nenurodoma maisto produkto, ypač dažnai dešrelių, sudėtis.
Priimdama sprendimą mokinių maitinimą patikėti privatininkams Savivaldybė tikėjosi sutaupyti. Tačiau paaiškėjo, jog privatininkams savivaldybė turi primokėti už maisto gaminimo išlaidas.“
Neramu dėl vaikų mitybos įpročių
Sveikatos specialistė tvirtino, jog neramina ir mokinių maitinimas, ir vaikų mitybos įpročiai. Buvo atliktas tyrimas apie Lietuvos mokinių mitybos įpročius. Apklausose dalyvavo ir Kelmės rajono vaikų. Tyrimas taip pat atskleidė prieštaravimus tarp mokyklų valgyklų restruktūrizacijos ir siekio sveikai maitinti vaikus.
Verslininkai labiau atsižvelgė į komercinius kriterijus, o mokinių mitybos priežiūros sistema dar neištobulinta.
Apklausus per penkis tūkstančius mokinių, paaiškėjo, jog vaisius kasdien valgo 28,6 procento berniukų ir 40,4 procento mergaičių. Daržovių valgo 16,8 procento berniukų ir 19,5 procento mergaičių.
Pieną, kefyrą, jogurtą kasdien geria tik kas trečias berniukas ir kas penkta mergaitė. Varškę arba sūrį valgo 16,9 procentų berniukų ir 14,1 procento mergaičių.
Užtat rekordai mušami valgant saldumynus. Saldainiais ir šokoladu kasdien lepinasi 29,6 procento berniukų ir 35,2 procento mergaičių. Torto, sausainių arba pyragėlių kasdien smaguriauja 16,1 procento berniukų ir 17,2 procento mergaičių.
Kokakolos ir kitų saldžių gėrimų kasdien vartoja 16,3 procento berniukų ir 15,5 procento mergaičių.
Tyrėjai priėjo išvados, jog Lietuvos vaikų mitybos įpročiai nėra sveiki. Vartojama per daug menkos biologinės vertės maisto, per mažai vaisių, daržovių ir pieno produktų. Reikėtų, kad organizuojant vaikų maitinimą glaudžiau bendradarbiautų moksleiviai, jų tėvai, pedagogai ir mitybos specialistai.
Trūksta pagarbos maistui
Kražių seniūnijos verslininkės Nijolės Šaltienės įmonė rūpinasi Kražių gimnazijos ir Karklėnų pagrindinės mokyklos vaikų maitinimu. Nemokamai maitina apie 120 vaikų, dar apie pusšimtis už pietus moka patys.
Moteris tvirtina, jog naujoji tvarka jos įmonės veiklai didelės įtakos neturės, nes jau ir dabar vaikams neduodama produktų iš mechaniškai atskirtos mėsos, visuomet siūlomas platesnis asortimentas, mokiniai galėjo rinktis iš kelių patiekalų ir kelių garnyrų.
Tačiau mitybos įpročius, pasak verslininkės, vaikai atsineša iš namų. Daugelis nemėgsta žuvies, negali pakęsti net jos kvapo. Patiekus virtų mėsos dešrelių, reikalauja įprastų – iš mechaniškai atskirtos mėsos. Kartais nesuvalgo daržovių ir vaisių. Kai kurie apskritai nemėgsta šilto gaminto maisto. Labiau vertina pirktą iš parduotuvės.
Verslininkės manymu, tai lemia šiandieninis gyvenimo būdas, kai mamos dirba, skuba, maisto gamybai skiria minimaliai laiko. Vaikai pripranta prie skonio stipriklių, saldiklių. Tuomet negali įsiūlyti natūralaus jogurto ar natūralių sulčių be saldiklių.
„Baisu žiūrėti, kai šiukšliadėžėse atsiduria brangiai pirkta žuvis arba vaisiai. O vaikas lieka pusiau alkanas. Šeimos neįdiegia savo vaikams pagarbos maistui,“ – kalbėjo Nijolė Šaltmerienė.
Labiausiai mėgsta mėsą
Eugenijaus Gusarovo įmonė maitina apie tris šimtus keleto mokyklų mokinių. Verslininkas tvirtino, jog ir dabar mokiniams maistas gaminamas iš kokybiškų produktų. Jo pastebėjimu, mokiniai labiausiai mėgsta patiekalus iš mėsos. Gaminama iš kiaulienos, vištienos, kalakutienos.
Nors ir įsigalios naujas aprašas, vaikų racione neketina mažinti mėsos. Mėsa pagrindinis energijos šaltinis. Augantiems vaikams labai reikalinga.
Išgyventi vien iš mokinių maitinimo būtų sunku. Pastaruoju metu produktai brango. Tačiau šio verslo laikosi vien dėl to, kad mokiniai – garantuotas klientas. „Aš pasamdau dvi virėjas. Nesamdau nei vairuotojo, nei prekių žinovo, nei tiekėjo. Visus šiuos darbus atlieku pats. Ir man atlieka atlyginimas,“ – pasakojo E.Gusarovas.
Verslininkai tvirtina didesnį pelną gaunantys iš kitos veiklos: kavinių, banketų organizavimo, maisto ruošimo konferencijų ir seminarų dalyviams.
VIRĖJOS: Jau daugelį metų „Kražantės“ pagrindinės mokyklos valgykloje dirbančioms virėjoms vadovauja Danutė Dauskurdienė (pirmoji iš dešinės). Kadangi nei vaikai, nei mokytojai nepeikia jų gaminamų patiekalų, konkursą laiminčios vis naujos maitinimo paslaugą teikiančios bendrovės palieka jas dirbti.
ĮPROČIAI: Apie mokinių sveikatą ir jų maitinimo problemas seminare kalbėjusi Šiaulių visuomenės sveikatos centro Kelmės filialo vadovė Alma Monkauskaitė sakė, jog daugiausia problemų kelia tai, kad privatizuota maitinimo paslauga ir vaikų mitybos įpročiai.
VALGYTOJAI: Į mokyklos valgyklą pietų sugužėję „Kražantės“ pagrindinės mokyklos mokiniai sako, jog jų mokykloje patiekalai – skanūs.
Autorės nuotr.