Naujausios
Miško buveinės – rojus augalams ir gyvūnams
Radviliškio miškų urėdija savo žinioje turi bemaž 845 hektarus kertinių miško buveinių. Tai – miško plotai, kurių neliečia žmogaus ranka, todėl jie – rojus vabzdžiams, grybams, gyvūnams. Rajone buveinėms skirti plotai – vieni didžiausių tarp šalies urėdijų.
Laima AGANAUSKIENĖ
alaima@skrastas.lt
Kertines miško buveines saugo miškininkai
Kertinių miško buveinių Radviliškio miškų urėdijoje atsirado maždaug prieš 12 metų. Tuomet buvo inventorizuoti visi urėdijos miškai ir žiūrima, kurios jų vietos yra vertingiausios biologiniu požiūriu. Pasak Radviliškio miškų urėdijos vyriausiojo miškininko Egidijaus Barčkaus, kertinės miško buveinės – tai saugomos teritorijos, kuriose apribota arba išvis nevykdoma jokia ūkinė veikla.
„Vienur tai išskirtinis retas augalas, kitur – grybas, samana ar kerpė. Arba medis milžinas“, – pasakojo miškininkas.
Per 2002 metų miškų inventorizaciją Radviliškio urėdijos miškuose esančiose kertinėse buveinėse daugiausia buvo išskirta plotų, kuriuose auga brandžių medžių milžinų. Tarp pastarųjų – ąžuolynai, kuriems po 200 metų. Jų yra Aukštelkų, Pašušvio, Šeduvos girininkijose.
Šimtamečių uosių buveinės išskirtos Baisogalos, Gudžiūnų girininkijose. Daugiausia yra šlapiųjų juodalksnynų buveinių.
„Buveinėms svarbiausia, kad būtų pakankami kiekiai negyvos medienos. Gal prašaliečiui šie plotai ir atrodys apleisti, neprižiūrimi, nes juose gausu išvirtusių medžių, o gyvūnija ir augalija tokiuose plotuose klęsti“, – sakė E. Barčkus.
„Įsivaizduokite, kokia palaima pavaikščioti po Mumšilių miške 150 metų augantį brandų pušyną, kai žinai, kad čia neužsuks miško kirtimo technika“, – vaizdais mėgavosi miškininkas.
Miškuose – reti augalai ir gyvūnai
Radviliškio urėdijos miškininkai urėdijos miškuose yra aptikę itin retų gyvūnų ir augalų, kurie įrašyti į Raudonąją knygą.
Radviliškio girininkijos miške girininkas Romualdas Poškus rado ant klevo augančią gražuolę kerpę – plačialapę platužę. Apie tai buvo informuota Miškų tarnyba. Pasak E. Barčkaus, ją pamatę gamtininkai aikčiojo iš nuostabos ir pasitenkinimo.
„Saugome šią vietą, stebime, kad retosios kerpės neužgultų kiti augalai, kad ji gautų šviesos“, – sakė E. Barčkus.
Baisogalos, Gudžiūnų ir Legečių girininkijose aptikti keli juodųjų gandrų lizdai. Šie paukščiai – irgi Raudonosios knygos gyventojai. Anot E. Barčkaus, aptikus tokių lizdų, yra įrengiama 200 metrų apsauginė zona ir joje nevykdoma jokia ūkinė veikla. Nebent pablogėja miško sanitarinė būklė. Bet ir tuomet darbai vykdomi tik pasibaigus perėjimui.
Buveinių skaičius kinta
Prieš porą metų rajono miškuose vėl vyko miškų inventorizacija. Pasak E. Barčkaus, per dešimtmetį, praėjusį nuo vienos inventorizacijos iki kitos, pasikeitė situacija ir kertinėse miško buveinėse.
Genetiniai draustiniai Aukštelkuose bei Šeduvoje neteko kertinės miško buveinės statuso, kadangi išsiaiškinta, jog toje pačioje vietoje negali būti ir genetinis draustinis, ir kertinė miško buveinė, mat genetiniame draustinyje yra kitas ūkininkavimo režimas – jame privalu užtikrinti augimo laisvę ąžuolams, pakoreguojant kitus medžius, o miško buveinėse ūkininkavimo kaip ir nebūna.
Pasak miškininkų, gali būti, kad kertinių miško buveinių nebelieka, nes jos per laiką praranda savo vertę.
Pavyzdžiui, tos buveinės, kuriose per ilgesnį laiką nebeliko jų išskirtinumo: gal stiprūs vėjai išvertė čia augusį retą medį, gal nebeliko augalo ar gyvūnų, dėl kurių miško plotas buvo gavęs buveinės statusą.
Bet kuriuo atveju, Radviliškio rajone, ko gero, ir toliau kertinių miško buveinių liks daugiausia. E. Barčkaus teigimu, vietoj panaikintų kertinių miško buveinių bus siūlomi kiti plotai, tad gali būti, kad vėl bus pasiektas 980 hektarų plotas – tiek teritorijos užėmė kertinės miško buveinės po 2002 metų miškų inventorizacijos.
Autorės nuotr.
BUVEINĖ: Radviliškio miškų urėdijos vyriausiasis miškininkas Egidijus Barčkus: „Gal kai kam kertinės miško buveinės atrodo tiesiog neprižiūrimas plotas, tačiau miško augmenijai ir gyvūnijai tai – rojaus kampelis.“
Radviliškio miškų urėdijos nuotr.
KERPĖ: Radviliškio girininkijoje aptikta kerpė plačialapė platužė įrašyta į Raudonąją knygą.
MASYVAI: Pašušvio girininkijoje išgriuvę miško masyvai – rojus čia gyvenantiems gyvūnams, grybams, kerpėms.