Mirė kraštietė rašytoja Jolita Skablauskaitė

Mi­rė kraš­tie­tė ra­šy­to­ja Jo­li­ta Skab­laus­kai­tė

Lie­tu­vių li­te­ra­tū­ros pa­sau­liui – skau­di ne­tek­tis. Ko­vo 10-ąją Ana­pi­lin iš­ke­lia­vo mis­tiš­kos, ma­giš­kos, siur­rea­lis­ti­nės kū­ry­bos at­sto­vė, ra­šy­to­ja ir dai­li­nin­kė, jo­niš­kie­tė Jo­li­ta Skab­laus­kai­tė. Pir­ma­die­nį kū­rė­ja at­gu­lė se­no­sio­se Jo­niš­kio ka­pi­nė­se.

Lo­re­ta RIPS­KY­TĖ

loretar@skrastas.lt

Siur­rea­lis­ti­nės li­te­ra­tū­ros kū­rė­ja

Sa­vo gy­ve­ni­mą il­gą lai­ką da­li­nu­si pu­siau – tarp Vil­niaus 8 kvad­ra­ti­nių met­rų plo­to bend­ra­bu­čio ti­po kam­ba­rė­lio ir Kui­sių so­dy­bos Jo­niš­kio ra­jo­ne, kur tar­si pa­si­slėp­da­vo nuo pa­sau­lio au­ga­lais su­ve­šė­ju­sio­je ap­lin­ko­je – pa­sta­ruo­sius po­rą me­tų ra­šy­to­ja gy­ve­no Jo­niš­kio pa­ra­pi­jos se­ne­lių na­muo­se „San­ta­ra“.

Jo­li­ta Skab­laus­kai­tė bu­vo nea­be­jo­ti­nai vie­na ryš­kiau­sių šiuo­lai­ki­nės lie­tu­vių gro­ži­nės li­te­ra­tū­ros kū­rė­jų, ly­gin­ta net su ži­no­mu Lo­ty­nų Ame­ri­kos ra­šy­to­ju Gab­rie­liu Gar­si­ja Mar­ke­su. Jos teks­tais ir pie­ši­niais kur­tas gro­tes­kiš­kas, tam­sus pa­sau­lis skai­ty­to­ją trau­kė tar­si liū­nas – be pa­si­gai­lė­ji­mo ir at­jau­tos. Kai ku­riuos jis bū­tent dėl to at­stum­da­vo, ki­tus gi ne­pap­ras­tai jau­di­no ir ža­vė­jo.

Ją mai­ti­no vie­nat­vė

1950 me­tais Jo­niš­ky­je gi­mu­si, užau­gu­si ir vė­liau sa­vo ry­šio su šiuo mies­tu ne­nut­rau­ku­si Jo­li­ta Skab­laus­kai­tė vie­ti­nių gy­ven­to­jų daž­nai ma­ty­ta iš Kui­sių kai­mo į Jo­niš­kį mi­nan­ti dvi­ra­čiu, ku­ris bu­vo jos ar­ti­mas bi­čiu­lis, kaip ir vi­sa­da ly­dė­ju­si Mu­lė – ma­žo­ji ka­lai­tė. Ra­šy­to­ja ne­pa­si­di­džiuo­da­vo da­ly­vau­ti jai or­ga­ni­zuo­ja­muo­se li­te­ra­tų ren­gi­niuo­se, sa­vo kū­ry­bos da­vė ir 2016 me­tais iš­leis­tam Jo­niš­kio ra­jo­no li­te­ra­tų klu­bo „Aud­ru­vė“ al­ma­na­chui.

Į ra­šy­to­jos už­da­rą pa­sau­lį įsi­pra­šiu­si re­ži­sie­rė Ag­nė Mar­cin­ke­vi­čiū­tė 2014 me­tais apie ją pa­sta­tė fil­mą „Vie­nat­vės gau­de­sys“, pa­va­di­ni­me už­ko­da­vu­si es­mi­nį kū­rė­jos bū­ties lau­ką. Vos šiek tiek dau­giau nei pus­va­lan­dį tru­ku­sio­je ki­no juos­to­je at­si­sklei­dė vi­sa pa­le­tė vie­nat­vių, ra­šy­to­ja iš ek­ra­no at­vi­ra­vo nuo vai­kys­tės mė­gu­si bū­ti ato­kiau nuo ki­tų.

Kū­rė­ja vi­sur yra vie­na, bet vie­nat­vė ją mai­ti­na.

„Bai­siau­sia vie­nat­vė tarp žmo­nių, kai tu­ri bū­ti pro­tin­giau­sias, kai jie ta­vi­mi ti­ki. Grįž­tu na­mo ir ma­ne api­ma kos­mi­nė vie­nat­vė,“ – be jo­kio siau­bo, grei­čiau su pa­si­ten­ki­ni­mu fil­me kal­bė­jo ra­šy­to­ja.

At­ro­dė, net la­biau­siai ati­to­lu­si į sa­vo vi­di­nį pa­sau­lį ra­šy­to­ja kū­ry­bo­je jį su­pin­da­vo su šian­die­nos skur­des­nio, var­gin­ges­nio kai­mo gy­ve­ni­mo rea­ly­be, o į pa­šne­ko­vus žvel­gė tar­si į per­so­na­žus, pa­si­duo­dan­čius jos be­ga­li­nės vaiz­duo­tės sū­ku­riui.

Ra­šy­to­ja my­lė­jo sa­vo Kui­sių kai­mą, ku­ria­me už­si­da­riu­si kur­da­vo.

Jau bū­da­ma ket­ve­rių me­tų ji su­pra­to no­rin­ti tap­ti ra­šy­to­ja.

Trum­pai

Jo­li­ta Skab­laus­kai­tė gi­mė 1950 09 20 Jo­niš­ky­je. 1976 me­tais Vil­niaus dai­lės ins­ti­tu­te (da­bar – aka­de­mi­ja) bai­gė me­no­ty­rą. Dir­bo įvai­rio­se kul­tū­ros įstai­go­se Kau­ne. Bu­vo su­ren­gu­si pie­ši­nių pa­ro­dų, iliust­ruo­da­vo sa­vo kny­gas. Kū­ry­ba bu­vo įtrauk­ta į al­ma­na­chus „Poe­zi­jos pa­va­sa­ris“, „Aud­ru­vė“, „Po šiau­rės dan­gum“. Nuo 1987 me­tų ji – Lie­tu­vos ra­šy­to­jų są­jun­gos na­rė. Iš­lei­do 11 kny­gų, iš jų – še­šis ro­ma­nus. Že­mai­tės pre­mi­ja jai skir­ta už ro­ma­ną „Mė­ne­sie­nos ska­li­kas“. 2010 me­tais ro­ma­nas „Sa­do sind­ro­mas“ no­mi­nuo­tas Me­tų kny­gos rin­ki­muo­se.

Pla­tes­nę pub­li­ka­ci­ją apie ra­šy­to­ją Jo­li­tą Skab­laus­kai­tę dar spaus­din­si­me ko­vo mė­ne­sio kul­tū­rai skir­ta­me prie­de „Ato­lan­kos“.

Re­dak­ci­jos ar­chy­vo nuo­tr.

Jo­li­ta Skab­laus­kai­tė bu­vo nea­be­jo­ti­nai vie­na ryš­kiau­sių šiuo­lai­ki­nės lie­tu­vių gro­ži­nės li­te­ra­tū­ros kū­rė­jų.

Jo­li­ta Skab­laus­kai­tė su neats­ki­ria­ma ke­tur­ko­je drau­ge Mu­le sa­vo so­dy­bo­je Kui­sių kai­me ras­da­vo įkvė­pi­mo nau­jiems kū­ri­niams.