Naujausios
Ministrės komandai siūlė „nusileisti ant žemės“
Antradienį susitikti su radviliškiečiais atvykusi socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė bei naująjį socialinį modelį pristačiusi jos komanda sulaukė daugybės klausimų. Svečiams buvo pasiūlyta „nusileisti ant žemės“, kuriant įstatymų pakeitimus, atsižvelgti į realybę ir nekurti jų tik darbdaviams.
Laima AGANAUSKIENĖ
alaima@skrastas.lt
Modelį su visuomene aptarė pirmąkart
Susitikti su ministre A. Pabedinskiene, socialinio modelio projektą rengusiu advokatu Justinu Ūsoniu, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktoriumi Mindaugu Sinkevičiumi susirinko pilnutėlė rajono Savivaldybės salė. Atvyko būrys profsąjungų, įmonių atstovų, verslininkų, seniūnijų darbuotojų.
Ministrė pripažino, kad toks susitikimas su visuomene, pristatant žmonėms esminius socialinio modelio pokyčius bei išklausant jų nuomonių, yra pirmas. A. Pabedinskienės tikinimu, jos komanda mielai vyktų į tokius susitikimus ir kitur, tačiau jų niekas nekviečia.
Radviliškiečių susitikimą su ministrės komanda organizavo Seimo narė Zita Žvikienė, į kurią dėl socialinio modelio kreipėsi Radviliškio regiono profesinių sąjungų centro taryba.
Daug kur velkamės uodegoje
Anot A. Pabedinskienės, kuriant naująjį socialinį modelį, pirmą kartą buvo kompleksiškai pažiūrėta į socialinę politiką, nes šis modelis apima Socialinio draudimo, Užimtumo įstatymus, Darbo kodeksą ir dar per 30 teisės aktų. Toks poreikis esą jau pribrendo.
„Lietuva pagal įvairius rodiklius užima tikrai ne pačias geriausias pozicijas Pagal valstybės konkurencingumą mes esame 124-128-ti iš 187-ių valstybių, pagal darbo užmokesčio fondo formavimą – pačiame gale, pagal minimalios algos didinimą – nuo galo treti, mūsų pensijos – taip pat mažiausios, todėl pokyčiai tikrai buvo reikalingi“, – sakė ministrė.
Pristatė projektą
A. Pabedinskienės teigimu, šiuo metu kartu su Trišalės tarybos socialiniais partneriais – darbdaviais ir profesinėmis sąjungomis jau suderinta per 80 procentų siūlomų teisės aktų pakeitimų. Ministrė žadėjo: visos aptartos nuostatos tikrai pasieks Seimą.
„Stengiamės, kad liktų kuo mažiau skirtingų nuomonių. Šiandien jų fiksuojama apie 40. Manau, kad jų gali likti iki 30. Visose kitose srityse praktiškai yra susitarta ir šiandien situacija yra visai kitokia nei pradiniame variante. Neteisinga teigti, kad diskusija su Trišale taryba nevyksta“, – sakė ministrė.
Socialinio modelio projektą pristatęs J. Ūsonis teigė, jog pasikeitimai darbo santykių srityje yra neišvengiami, nes keitėsi ekonominė bei socialinė situacija. Dabar 80 procentų sudaro smulkios įmonės, o anksčiau dominavo gamyklos, fabrikai.
„Socialinio modelio rengėjų tikslas buvo suaktyvinti darbo rinką. Darbuotojas turi būti mokomas, turi plėsti savo kvalifikaciją, kad jam nebūtų sunku prisitaikyti kitame darbe, nes bet kada gali ateiti diena, kada jam bus įteiktas įspėjimo lapelis. Darbuotojas turi teisę žinoti, kokia yra įmonės ekonominė situacija, kodėl jam mokamas minimalus atlyginimas, kai įmonė klesti, jis turi reikalauti tokios informacijos, pasinaudodamas profsąjungų galimybėmis. Jeigu žmogui yra blogai, reikia problemas spręsti organizuotai, ne pavieniui, rašant darbdaviui reikalavimą“ tvirtino J. Ūsonis.
Anot jo, pagrindiniai pokyčiai Darbo kodekse – darbo santykių lankstumas. Išskirti vadovaujantys darbuotojai, komandiruoti darbuotojai ir mažos įmonės, kuriose darbo santykių reguliavimas yra supaprastintas.
„Kodėl mes norime lygiuotis į Europos valstybes daug kuo, bet ne minimaliu atlyginimu, kuris yra apverktinas, kodėl turi mažėti mūsų atostogos?“, – vienas po kito reiškė nepasitenkinimą susirinkusieji.
A. Pabedinskienės įsitikinimu, minimalų atlyginimą turi gauti tik nekvalifikuoti darbuotojai.
J. Ūsonis teigė, kad visus klausimus darbuotojai gali spręsti teisiniu keliu, į ką radviliškiečiai replikavo, kad žmonės neturi pinigų teismams, todėl nori nenori liks pralaimėtojais.
Anot jo, daugelį dalykų darbuotojai galės sureguliuoti kolektyvinių sutarčių pagalba. Esą jei darbuotojai nereikalaus, darbdavys niekada nebus suinteresuotas leisti pinigus, todėl profsąjungos turėtų eiti petys petin su darbo tarybomis.
Užmėtė klausimais
„Jūs nusileiskit ant žemės su savo tokiais įstatymais. Visiems aišku, kaip bus skaitomasi su darbuotojais daugelyje įmonių. Jiems bus pasakyta: tu arba klausysi, arba eisi iš darbo. Ir viskas. Lokomotyvų depo profsąjunga – galinga organizacija su mumis skaitomasi, mes sudarome sutartis, o kitose įmonėse savininkas padarys taip, kaip jam reikia, nes tai jo pinigai, jo verslas ir nebebūkime naivūs, kad bus kitaip“, – buvo kategoriškas Radviliškio lokomotyvų depo profsąjungų atstovas.
„Atleidimas iš darbo per 3 dienas be jokių motyvų – tai progresas ar regresas?“
„Kas atsakys, jei už pašalpas talkininkaujantį darbininką, pavyzdžiui, partrenks mašina – su juo darbo santykių sutartis nėra sudaryta. Ar neliks kaltas seniūnas?“, – teiravosi Baisogalos seniūnas Romas Kalvaitis.
„Ar naujajame Darbo kodekse bus numatytos kokios teisinės normos, kurios apsaugotų darbuotoją nuo darbdavio psichologinio spaudimo?“, – teiravosi Radviliškio regiono profesinių sąjungų centro pirmininkė Lena Skriptienė.
„Kiek rajone yra pasirašyta kolektyvinių sutarčių, jeigu darbdaviai jų purtosi“, – klausė profsąjungietė Germina Margaitienė.
Toli gražu ne į visus klausimus buvo atsakyta susitikimo metu, tad žmonės į „Sodros“ Radviliškio skyrių skubančią ministrę apsupę klausinėjo ir po susitikimo.
Autorės nuotr.
KLAUSIMAI: Socialinės apsaugos ir darbo ministrei Algimantai Pabedinskienei (kairėje) radviliškiečiai klausimų turėjo ir po susitikimo.
AKTUALIJA: Naujasis socialinis modelis – aktualus radviliškiečiams. Jų sugužėjo pilnutėlė salė.
ATSAKOMYBĖ: Baisogalos seniūnijos seniūnas Romas Kalvaitis: „Kas atsakys už seniūnijoje talkininkaujantį žmogų, jei jį bedirbantį partrenks mašina?“
SAUGA: Radviliškio regiono profesinių sąjungų centro pirmininkė Lena Skriptienė: „Kas apsaugos darbuotoją nuo darbdavio psichologinio spaudimo?“.