Naujausios
Ministras pažadėjo įjungti žalią šviesą gyvulininkystei
Į Radviliškį su palyda atvykęs žemės ūkio ministras Vigilijus Jukna žemdirbius agitavo vėl atsigręžti į gyvulininkystę. Jis pažadėjo šią žemės ūkio šaką padaryti prioritetine, skiriant jai didesnį finansavimą ir visokeriopą paramą.
Laima AGANAUSKIENĖ
alaima@skrastas.lt
Gyvulininkystė buvo užgožta
Radviliškyje vykęs susitikimas su žemės ūkio ministru V. Jukna ir jo palyda didelio rajono žemdirbių susidomėjimo nesulaukė – Radviliškio kultūros namų salėje liko daug tuščių vietų.
Ministras V. Jukna į susitikimą atėjusiems žemdirbiams pripažino: iki šiol ant pjedestalo buvo keliama augalininkystė, o gyvulininkystė buvo užgožta. Todėl jau matomos ir tokio požiūrio pasekmės – superkamo pieno kiekiai yra panašūs, tačiau per pastaruosius ketverius metus karvių šalyje sumažėjo apie 18 procentų.
Statistiniais duomenimis, 1991 metais Lietuvoje buvo laikoma 2,5 milijono galvijų, o šiuo metu – vos 670 tūkstančių. Karvių atitinkamai buvo 850 tūkstančių, o šiuo metu – 316 tūkstančių.
„Kiaulininkystės sektoriuje situacija ne ką geresnė. Patys sugebame apsirūpinti tik 52 procentais kiaulienos. Likusią dalį vežamės iš svetur. Tokia situacija reikalauja kuo skubesnių sprendimų. Būtina sudėlioti prioritetus ir kad jie būtų ilgalaikiai, kad žemdirbiai žinotų, jog artimiausiu metu jie nesikeis“, – sakė ministras.
Ilgalaikei (iki 2020 metų) gyvulininkystės plėtros programai rengti esą jau yra sudaryta darbo grupė. Anot ministro, programa nebus veiksminga, jei bus nepagrįsta lėšomis norimam rezultatui pasiekti.
Ragino kurti kooperatyvus
„Kiek galima siūbuoti tą laivą? Savo laiku viskas buvo skiriama augalininkystei, dabar pulsime gelbėti gyvulininkystę. Kodėl nyksta galvijų laikytojų? Todėl kad nebeapsimoka galvijų laikyti.
Pieną iš Estijos vežam ir estams mokam daugiau nei po litą, saviškiams – ne daugiau kaip po 85 centus. Po karvę ir kelias laikė ir gyventojai. Bet ne, jiems buvo siūloma: tu tik nelaikyk gyvulio, mes tau už tai pašalpą gerą mokėsim. Dabar teks mokėti, kad vėl laikytų“, – opias problemas kėlė ūkininkas Kęstutis Andrijauskas.
„Lietuvoje gyvulininkystė nuo seno turėjo solidžią vietą, bet laivas pakrypo į augalininkystę. Tai nėra gerai, nes išveždami grūdus, mes išvežame žaliavą. Vidutiniams ir smulkiesiems ūkiams būtina kooperuotis. Be kooperacijos nieko nebus“, – tvirtino V. Jukna.
Anot ministro, tą įgyvendina lenkai. Lietuvių delegacija lankėsi Lomžoje įkurtame pieno sektoriaus kooperatyve, kurį valdo 2300 ūkininkų. Saviems nariams jie už pieną moka 1,50 zloto, kai vidutinė supirkimo kaina yra 1,20 zloto. Ši įmonė dirba šimtaprocentiniu apkrovimu ir stato dar vieną cechą.
Pasak ministro, ir Lietuvoje yra teigiamų pavyzdžių. Pavyzdžiui, kooperatyvas „Eko Žemaitija“, jungiantis apie 40 ekologinių ūkių ūkininkų ir jau turintis savo perdirbimo įmonę.
Aptartos kitos aktualijos
Susitikime užsiminta ir apie naująją žemės mokesčio tvarką, kai mokestis skaičiuojamas pagal žemės vertę.
Pasak Žemės politikos departamento Žemės teisės skyriaus vedėjos Gintarės Tumalavičienės, savivaldybėms buvo palikta didelė laisvė, nustatant žemės mokesčio tarifus – nuo 0,01 iki 4 procentų žemės vertės. Anksčiau šis mokestis buvo skaičiuojamas pagal žemės našumą.
G. Tumalavičienės teigimu, sveikintina tai, kad visos savivaldybės nustatė maksimalų 4 procentų tarifą apleistoms žemėms. Kita vertus, viešnia pripažino, kad dėl naujosios šio mokesčio tvarkos buvo sulaukta didelio žemdirbių ažiotažo.
Žemdirbių įsitikinimu, žemės mokestis turi būti skaičiuojamas ne nuo žemės vertės, o nuo jos našumo balo. Šį klausimą dar kartą nagrinės sudaryta darbo grupė.
Kalbėta ir kitais aktualiais klausimais: apie trūkstamas lėšas melioracijai, žemės pardavimą užsieniečiams, paramą įvairioms žemės ūkio ir kitoms sritims.
Autorės nuotr.
ŽEMDIRBIAI: Negausiai į susitikimą suvažiavę rajono žemdirbiai svečiams pateikė aktualių klausimų.
KRYPTIS: Žemės ūkio ministras Vigilijus Jukna jungia žalią šviesą gyvulininkystei.
PRIORITETAS: Tik smarkiai sumažėjus gyvulių bandoms, žemės ūkio ministerija sukruto: gyvulininkystę būtina skelbti prioritetine žemės ūkio šaka.