
Naujausios
Ministras: nuo jėgos pozicijų iki žemgrobystės
Naujojoje Akmenėje praėjusį savaitgalį žemės ūkio ministras Bronius Markauskas susitikime su žemdirbiais aptarė Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos, mokesčių, tiesioginių išmokų, kompensacijų, melioracijos aktualijas.
Vytautas RUŠKYS
vytautas@skrastas.lt
Ar parama smulkiajam ūkiui – reali
Renginyje paskelbta, kad pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos finansinio laikotarpio statistiką, šiuo metu 64 procentai visų finansuojamų paramos paraiškų atitenka smulkiesiems ir vidutiniams ūkiams.
Pasak B. Markausko, taip vykdomas vienas pagrindinių šios programos tikslų – remti smulkiuosius ir vidutinius ūkius, kad jie būtų konkurencingi ir galėtų išsilaikyti rinkoje.
Akmeniškių teigimu, jie to realiai pasigenda. Akmenės rajono „Metų ūkio“ klubo prezidentas Stanislovas Bačiulis pateikė pavyzdį: „Mišraus grūdų ir gyvulininkystės ūkio savininkas neturi jokių šansų gauti paramą plėtojimui, kai ūkio pajamos nesiekia 41 procento už gyvulininkystės produkciją“.
Ministras išeities nepasiūlė. Patarė naudotis tvarka, kai tokie apribojimai netaikomi paprašius paramos fermos statybai. Sakė, jog smulkiųjų ūkių pranašumas – kad gauna iš Europos Sąjungos apie 50-60 eurų didesnes tiesiogines išmokas už kiekvieną iš pirmųjų 30 hektarų negu stambieji ūkiai. Bendra suma sudaro keliolika procentų visos Lietuvai skiriamos išmokos.
„Papildomi pinigai užtikrina smulkiesiems ūkiams pajamų stabilumą, sustiprina jų galimybę plėsti savo veiklą“, – sakė ministras.
Renginyje ūkininkai išgirdo, kad nepakankamai pasinaudojama parama smulkiųjų ūkių bendradarbiavimui. Trūkstama smulkiųjų ūkininkų iniciatyvos kooperacijai kaime.
Galima „jėgos pozicija“ prieš žemdirbių organizacijas
„Ūkininkai labiau turi veikti, patys siūlyti konkrečias idėjas, ne vien kalbėti apie problemas“, – sakė ministras.
Jo vertinimu, daug ūkininkų „nori būti zuikiais, važiuoti autobusu nemokamai“. Todėl nenoriai įsijungia į įvairias jų interesams atstovaujančias organizacijas.
„Ką padaro tos organizacijos, visiems yra gerai, nors ne visi prie jų prisideda“, – sakė B. Markauskas.
Tačiau Žemės ūkio ministerijos valdininkai nepatenkinti aktyvumu.
„Daugiau kaip pusė visos ministerijos darbo laiko užima atsakinėjimai į iš organizacijų gaunamus raštus, – skaičiavo ministras. – Todėl nepadaroma kitų gerų dalykų“.
Siūlė išeitį – žemdirbiams susivienyti į didesnes organizacijas interesams ginti.
„Jeigu ir toliau man teks dirbti, turėsime iš jėgos pozicijų pasakyti dėl to“, – teigė B.Markauskas.
Valstybė neišgelbės žemių nuo pelkėjimo
Kaip bus sprendžiamos apleistos melioracijos problemos, ministras teigė, negalįs pasakyti.
„Lietuva bene vienintelė pasaulyje nuėjo tuo keliu, kad valstybė 1965-1967 metais investavo labai daug pinigų drenažinei sistemai – beveik 3 milijonai kilometrų vadinamųjų šakučių, 60 tūkstančių kilometrų magistralinių griovių, – aiškino B. Markauskas. – Dabar visas turtas baigia susiamortizuoti. Vėl tokiai sistemai atgaivinti per 13 metų reikėtų investuoti apie 3 milijardus eurų – bet tokių pinigų neturėsime“.
Šiemet iš valstybės biudžeto melioracijai skirta 15 milijonų eurų.
„Ir niekada nebus valstybės pinigų visoms melioracijos problemoms išspręsti, – sakė B. Markauskas. – Patys ūkininkai turi galvoti, kaip gelbėtis nuo didėjančio žemių užpelkėjimo. Valstybė planuoja iki 2020 metų žemės savininkams perduoti vadinamuosius melioracinių sistemų rinktuvus. Ką daryti su grioviais, hidrotechniniais įrenginiais – bus sprendžiama pabaigus studiją. Panašu, kad juos perims savivaldybės, o jos bandys steigti melioracijos fondus. Į juos turės mokėti ne tik žemės savininkai, bet ir tie, kurie naudojasi drenažo įrenginiais, pavyzdžiui, pasistatę namus naudojasi lietaus vandenų nuvedimu į drenažą“.
„Tikrai neužgrobiau“
Renginyje B. Markauskas pareiškė: „Aš tikrai jokių žemių neužgrobiau“. Taip jis reagavo į prieš kelias dienas pasirodžiusį žiniasklaidos pranešimą, kad šeima įdirbo svetimą žemę, už tai ėmė Europos Sąjungos išmokas.
„Juk išmokos mokamos už tai, kad žemę dirbi, o ne už tai, kad ją turi – tad tame lauke Klaipėdos krašte tarp mano žemės įsiterpusį hektarą suariau, – aiškino ministras. – Ir savininkui gerai, kad nedirbamos žemės nereikia prižiūrėti. Lyg tai nieko blogo nepadariau. Bet čia jau daroma politika. Manau, kad ūkininkai tai supranta, bet kartu patys išgirsta perspėjimą. Nes daug kur nė nuomos sutarčių nesudarinėjama, o žemė dirbama“.
Autoriaus nuotr.
Žemės ūkio ministras Bronius Markauskas Akmenės rajono žemdirbiams prognozavo: „Bus vis sunkiau“.
Naujojoje Akmenėje susirinkę Akmenės rajono žemdirbiai prognozėmis nesidžiaugė.