Naujausios
Ministrai ir mokslininkai diskutavo apie vaikų sveikatą
Kelmėje surengta tradicinė, jau penkioliktoji, mokslinė praktinė konferencija, skirta visuomenės sveikatai. Kadangi šie metai paskelbti Vaikų sveikatos metais, konferencijoje „Vaikų sveikata – šalies sveikatos politikos prioritetas“ skaityti pranešimai apie tai, kas lemia vis blogėjančią Lietuvos vaikų sveikatą ir ką daryti, kad užaugtų nauja sveika karta.
Regina MUSNECKIENĖ
reginamus@skrastas.lt
„Nedirbdamas bėgi kapinėsna“
Konferencijoje dalyvavo ne tik mokslininkų, bet ir politikų, Prezidentūros, Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO), ministerijų, Europos parlamento atstovų.
Sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė savo sveikinimo kalboje patikino, jog gydymo įstaigose vėl atsiras daugiau pediatrų, bus ir vaikų alergologų specializacija. Bus grįžtama prie privalomos vakcinacijos. Teks pasitempti ankstyvos diagnostikos ir profilaktikos srityse, nes žmogus iš prigimties privalo būti sveikas ir laimingas.
Ji įteikė padėkos raštus Vilniaus universiteto profesoriui Rimantui Stukui, Šiaulių universiteto docentui dr. Valdui Jūrai Vaitkevičiui, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesoriui Apolinarui Zaborskiui ir docentui Aurelijui Verygai, Savivaldybės vyriausiajai specialistei Zitai Mačijauskienei, Bendrosios praktikos gydytojų centro direktorei Velchelminai Andrulienei, Aklųjų ir silpnaregių sąjungos Kelmės skyriaus pirmininkei Janinai Samušienei.
Europos parlamento narė Vilija Blinkevčiūtė pasidžiaugė, jog, Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, žmonių gyvenimo trukmė pailgėjo penkeriais metais. Lietuvoje sveikatos apsauga nė kiek ne blogesnė nei kitose ES šalyse. Tik Lietuvoje ji pasiekiama mažesnėmis sąnaudomis.
Kartu europarlamentarė apgailestavo, jog pačiame turtingiausiame Europos žemyne 27 procentai vaikų gyvena ties skurdo riba. Ne išimtis ir Lietuva. O sveikata glaudžiai susijusi su socialine aplinka.
Prezidentės patarėja Aira Mėčėjienė ragino negailėti lėšų vaikų sveikatai, nes kalba eina apie visą naują sveiką Lietuvos žmonių kartą. Tai labiausiai atsiperkanti investicija.
Ypač patriotišką, ugningą ir emocingą kalbą pasakė Premjero patarėjas Antanas Vinkus. „Nieko nedirbdamas bėgi kapinėsna“, – citavo jis Vydūną ir ragino galvoti, ką padaryti, kad Lietuvos vaikai būtų sveiki. Juk dar motinos įsčiose prasideda žmogaus sveikata. Todėl labai svarbu, kad būtų sveikos ir motinos. Tuomet vaikai gims sveiki, be nervų sutrikimų. Tribūnoje sakyti, jog myli Tėvynę – menkas nuopelnas. Tikrasis patriotizmas dirbti dėl Tėvynės. O be sveikatos nieko nenuveiksim.“
A. Vinkus ragino vengti gražiai įpakuotų blogybių iš svetur, daugiau lėšų skirti ne piliulėms, o sveikai gyvensenai, rodyti vienodą pagarbą ir veržliai jaunystei, ir santūriai senatvei.
Pasaulio sveikatos organizacijos atstovė Lietuvoje Ingrida Zurlytė akcentavo, jog PSO priėmė naują 2015–2020 metų vaikų sveikatinimo strategiją, kuri sudarys daugiau galimybių kiekvienam vaikui gyventi sveiką gyvenimą, išsakyti savo nuomonę, daugiau lėšų skirti ligų prevencijai.
Rajono meras Vaclovas Andrulis pasidžiaugė, jog į Kelmėje rengiamas mokslines praktines konferencijas paklausyti pranešimų renkasi ne tik kelmiškai, bet ir kitų rajonų žmonės.
Jis įteikė padėkos raštus konferencijai pirmininkaujantiems Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininkui profesoriui Juozui Pundziui ir Sveikatos apsaugos viceministrui Erikui Mačiūnui bei lektorei Alminai Blažienei.
Mokyklos programose – pamoka sveikatai
Šių metų konferencijai parengti devyni pranešimai. Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė Alma Monkauskaitė, perskaičiusi pranešimą "Lietuvos vaikų sveikatos būklė šiandien, kitimo tendencijos“, pažymėjo, jog daugėja vaikų regos bei psichikos ir elgesio sutrikimų, anemijos, cukrinio diabeto, epilepsijos. Po mokyklų valgyklų privatizavimo padaugėjo virškinimo ligų. Pasitaiko ir tuberkuliozės atvejų.
Mažiau nei pusė Lietuvos vaikų yra fiziškai aktyvūs. Daugėja rūkančių mergaičių.
Daugiausia vaikų gimsta Telšių, mažiausia – Utenos apskrityse.
Kelmės visuomenės sveikatos biuro direktorė Lina Balčiūnienė pranešime „Vaikų sveikata – Bendruomenės sveikatos tarybos prioritetas“ pastebėjo, jog profilaktiniai sveikatos patikrinimai rodo, kad maždaug pusė rajono moksleivių yra sveiki. Tačiau nerimą kelia, jog į mokyklą ateina labai daug nesveikų pirmokų. Sveikatos specialistas priverstas dirbti keliose ugdymo įstaigose, nes mokyklose tiek vaikų, kad susidarytų pilnas etatas, nėra. Be to, norėdamas mokyti vaikus sveikos gyvensenos, jis turi įsiprašyti į klasės valandėlę, nes specialios sveikatos pamokos mokyklos programose nėra.
Šiaulių universiteto docentas daktaras V.J.Vaitkevičius pranešime „Vaikų sveikatos metai kaip socialinio trendo (mados) fenomenas“ apgailestavo, jog 90 procentų lėšų skiriama asmens sveikatai ir tik 10 procentų – visuomenės sveikatai. Sveikatos mokslai turi būti įtraukti į mokyklų programas, o ne prilyginami neformaliajam ugdymui. Tuomet turėtų ką veikti Visuomenės sveikatos biurų darbuotojai ir sveikatos edukologai.
Nėra išsamūs ir vaikų profilaktiniai patikrinimai.
Šeimos iš savo biudžeto daugiau lėšų skiria alkoholiui ir tabakui negu sveikatai ir kultūrai. 31 600 lietuvos vaikų yra beraščiai. Nerimą kelia atotrūkis tarp berniukų ir mergaičių sveikatos.
Stinga vyriško auklėjimo
Profesorius A.Zaborskis pranešime „Mokinių sveikatos stiprinimo prielaidos ir veiklos Lietuvos mokyklose“ pastebėjo, jog berniukų auklėjimas ir sveikatinimas mokyklose yra skaudi problema, nes daugelyje mokyklų beveik nėra mokytojų vyrų, dirba vien moterys. Berniukams trūksta ne tik vyriško auklėjimo, bet ir asmeninio pavyzdžio, kurį rodytų mokytojai vyrai.
Nors mokykloje daugėja demokratijos, tačiau į vaikų nuomonę dar labai retai atsižvelgiama. Tai blogina mokyklos psichologinį mikroklimatą ir vaikų psichinę būklę.
Kūno kultūros pamokos turi teikti malonumą
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorė Rasa Jankauskienė pranešime „Mokinių fizinio aktyvumo skatinimas. Kokios strategijos veikia?“ siūlė mokyklose įvesti keturias akademines kūno kultūros pamokas. Jos vyktų dvi dienas per savaitę po pusantros valandos su pusvalandžio pertrauka prieš kitas pamokas, kad mokiniai pasportavę galėtų nusiprausti po dušu, susitvarkyti, pailsėti. Tik tuomet sportas teiktų džiaugsmą, o ne būtų prievarta ir stresas.
Judėjimo paveikį augančio vaiko organizmui akcentavo ir Viliniaus universiteto Medicinos fakulteto dekanas profesorius Algirdas Utkus, parengęs pranešimą apie „Antsvorį (nutukimą) ir genetiką“. Jis pabrėžė, jog kas šeštas vaikas turi polinkį į nutukimą, kas dešimtas – per liesas. Dažniau nutunka tie vaikai, kurie ilgai sėdi prie kompiuterio, televizoriaus. Sėdėdami jie neretai užkandžiauja nesveikais traškučiais, geria kokakolą.
Nustatyta, jog daugiau lauke būnantys ir judantys vaikai suvalgo daugiau daržovių ir vaisių. Todėl jie nenutunka.
Nutukimas, pasak profesoriaus, rimta problema. Jis lemia trumpesnę gyvenimo trukmę. Prognozuojama, jog ateityje Lietuvoje gali būti nutukę 6 9 procentai vaikų. Amerikoje nutukę trečdalis. Nutukimo problema Europoje labiausiai kankina Graikijos ir Ispanijos vaikus.
Natūraliosios medicinos žinovas, lektorius, vaistininkas Virgilijus Skirkevičius aptarė „Vaiko vystymosi septynmečius“ , Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius Rimantas Stukas aptarė kofeino turinčių produktų vartojimo paplitimą Lietuvoje, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorė Aušra Petrauskienė parengė pranešimą „Lietuvos 7 – 10 metų vaikų augimo stebėsenos tyrimas.“
Autorės nuotr.
DALYVIAI: Į Kelmėje rengiamą sveikatos konferenciją atvyko ne tik vietos, bet ir kitų rajonų gyventojai. Pirmoje eilėje pirmoji iš kairės prieš penkiolika metų jas pradėjusi rengti šiandieninė Seimo narė Alma Monkauskaitė.
TĄSA: Konferencijos dalyvius sveikinusi Sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė tęs daugelį ankstesnio ministro Vytenio Andriukaičio pradėtų darbų.
POEZIJA: Šiaulių universiteto docentas daktaras Vladas Jūra Vaitkevičius pranešimą kaip visuomet baigė savo eilėraščiu, o savo poezijos knygelę padovanojo vienai konferencijos organizatorių Kelmės visuomenės sveikatos biuro direktorei Linai Balčiūnienei.