Naujausios
Ministerijos atstovui – nepatogūs klausimai
Kodėl smulkusis ūkininkas, norėdamas gauti nedidelę paramą, turi nueiti tokius pat kryžiaus kelius, kaip tas, kuris pretenduoja į milijonus?
Kodėl negalima nusipirkti į ūkininkų sklypus įsiterpusių valstybinės žemės plotų?
Kuo nusikalto gyvulių augintojai, kad, daugiau kaip penkerius metus deklaravus pievas, jos automatiškai virsta daugiametėmis ir niekada jų nebus galima arti?
Ar teisinga, kad gyvulininkystės ūkiams, ir taip daugiau kaip pusę žemės naudojančių kaip pievas ir ganyklas, dar taikoma žalinimo programa?
Kodėl ekologiškuose ūkiuose elniai ir žirgai nelaikomi sąlyginiais gyvuliais?
Kur sėdi žemdirbiams nepalankią tvarką nustatantys bukagalviai – ministerijoje ar Seime?
Tokiais nepatogiais klausimais praėjusį antradienį rajono ūkininkai apibėrė į Kelmę atvykusį Žemės ūkio ministerijos Žemės ūkio ir maisto gamybos departamento direktorių Rimantą Krasuckį.
Regina MUSNECKIENĖ
reginamus@skrastas.lt
Kaimo žmogui vis daugiau problemų
Nepatenkinti naujomis paramos taisyklėmis bruzda Šiaurės Lietuvos ir Žemaitijos žemdirbiai.
Kaip jau rašyta „Kelmės krašte“, Šialių apskrities rajonų, Šilutės, Šilalės, Tauragės, Pagėgių, Telšių rajonų ūkininkai buvo susirinkę į Kelmę, išsakė problemas ir sukūrė kreipimąsi į Seimą, Žemės ūkio ministeriją, Savivaldybių asociaciją ir kitas institucijas dėl vis nepalankesnės žemdirbiams tvarkos. Lietuvos ūkininkų sąjungos Kelmės skyriaus pirmininkas Romas Docius šešis kartus vyko į sostinę spręsti žemdirbių problemas.
Praėjusį antradienį į Kelmę atvyko Žemės ūkio ministerijos Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento direktorius Rimantas Krasuckis. Jis atsakė į kai kuriuos ūkininkus dominančius klausimus.
Valstybinės žemės nusipirkti sudėtinga
Žemdirbiai klausė, kodėl ūkininkams neparduodama į jų valdas įsiterpusi valstybės žemė.
Jiems paaiškinta, jog iki vieno hektaro dydžio valstybinės žemės sklypai, įsiterpę į ūkininko dirbamos žemės laukus, turi būti parduodami ūkininkui, jeigu prie jų nėra privažiavimo. Jeigu privažiavimas yra, šie plotai nelaikomi įsiterpusiais į ūkininko laukus. Tokius plotus ūkininkas iš valstybės gali išsinuomoti 25 metams.
Kartais ūkininkai nori nupirkti valstybės žemę, esančią aplink privatizuotus jų pastatus. Jeigu tie statiniai jokios funkcijos neatlieka, o nupirkti tik tam, kad būtų galima gauti porą hektarų aplink juos esančios valstybinės žemės, ūkininkams neišdegs sugudrauti.
Nepalankių ūkininkauti vietovių rajone daugiau negu pripažinta
Rajono savivaldybės Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriaus vedėjas, Mažiau palankių ūkininkauti teritorijų nustatymo komisijos narys Juozas Rimkus sakė, jog rajono žemdirbiai baiminasi dėl nepalankių ūkininkauti vietovių skaičiaus mažinimo.
Nepalankiose ūkininkauti teritorijose skiriama didesnė parama. Vadinasi, pakeitus teritorijos statusą, mažėtų parama.
Pasak J. Rimkaus, daugiau kaip pusė rajono teritorijų pripažintos nepalankiomis. Dvi seniūnijos, kuriose žemės taip pat nenašios, neįtrauktos tarp nepalankių teritorijų dėl netobulų vertinimo kriterijų. Taigi, nepalankių ūkininkauti teritorijų turėtų daugėti, o ne mažėti. Tuomet būtų įvykdytas socialinis teisingumas.
Žemės ūkio ministerijos Žemės ūkio ir maisto gamybos departamento direktorius R. Krasuckis patikino, jog bent iki 2017 metų niekas neturėtų keistis. Dabartinė ministerijos vadovybė nelinkusi atlikti veiksmų, kurie nuviltų žemdirbius. „Vieniems Dievas davė geresnes, kitiems blogesnes žemes. Yra galimybė tiems, kurie ūkininkauja blogesnėse, primokėti. Pinigų paramai skirta tiek pat, kiek ir anksčiau. O pareiškėjų septyniais tūkstančiais mažiau negu pernai,“ – tikino R.Krasuckis.
Pasak jo, 46 procentai Europos sąjungos biudžeto išskirstoma žemės ūkio paramai. Tikėtina, kad Lietuvoje parama už vieną hektarą padidės iki 30 eurų, nes mažinama parama kai kurioms senosioms ES narėms, pavyzdžiui Nyderlandams.
Kam žalinti žalią?
Daug aistrų sukėlė naujoji žalinimo programa. Gyvulius laikantys ūkininkai piktinosi, kad daugiau kaip penkerius metus tie patys plotai deklaruoti kaip pieva automatiškai virsta daugiametėmis pievomis. Tokiu atveju vėliau niekuomet nebus galima tos žemės arti. Krenta žemės vertė, nuostolis ūkininkui, suvaržymas, jeigu kada nors jis norėtų pakeisti ūkininkavimo kryptį.
„Lietuvoje sparčiai mažėja gyvulių. Ūkininkai nenori vargti su gyvuliais. Geriau užsėja javais visus žemės plotus. Parduodamų grūdų Lietuvoje padaugėjo nuo dviejų iki penkių milijonų tonų. Sėja metai iš metų. Alina žemę. Tik grūdininkams reikėtų griežčiau taikyti žalinimo programą, o ne gyvulius laikantiems ūkininkams. Mišrus ūkis ir taip turi apie 40 – 50 procentų žalienų. Tokie ūkiai turi būti atleisti nuo žalinimo programų. Kur tai matyta, kad nuo pievų dar septynis procentus plotų reikia apsėti pupomis arba laikyti pūdymą, „ – savo nuomonę išdėstė kražiškis ūkininkas Vytautas Maziliauskas.
Jam pritarė ir kitas Kražių seniūnijos ūkininkas Marijus Čekavičius: „Lietuvoje nebus galima arti maždaug pusės plotų. Kuo nusikalto gyvulininkystės ūkiai?“
Ministerijos atstovas paaiškino, jog Europa prisideda prie klimato kaitos mažinimo programos, todėl norima žalinti kuo daugiau plotų. Tačiau kultūrinės (įsėtos) pievos ir ganyklos nebus laikomos daugiametėmis pievomis. Tik netinkamos arti tikrosios daugiametės pievos turi būti išlaikytos.
Ar elniai ir žirgai – gyvūnai, ar draugai?
Ūkininkai iškėlė problemą dėl elnių ir žirgų statuso. Pastaruoju metu ekologiniuose ūkiuose laikomi žirgai ir elnių bandos netraktuojami kaip gyvūnai. Todėl juos laikantiems ūkininkams mažėja parama.
R.Krasuckis paaiškino, jog tokia tvarka nustatyta todėl, kad ekologiniai ūkiai neparduoda nė kilogramo savo gyvūnų ekologiškos mėsos.
„Lietuviai nuo senų laikų nevalgo arklienos. Žirgas – žmogaus draugas,“ – atkirto ūkininkas Marijus Čekavičius.
„Tai už draugų auginimą ir nemokama parama,“ – nenusileido ministerijos atstovas.
Valdžia nesutaria dėl PVM lengvatos maisto produktams
Ūkininkai piktinosi ir dėl mažų pieno supirkimo kainų. Svečias tvirtino, jog šiuo metu vidutinė žaliavinio pieno litro kaina 23,1 eurocento. Tačiau aiškiai per maža. Seime bus svarstoma dėl nesąžiningų pieno sektoriaus veiksmų.
Kelta ir nesubalansuotų pieninių – mėsinių galvijų mišrūnų kainų problema.
„Lenkijoje maisto produktai 40 procentų pigesni. Produktus ten perka daugelis pasienio gyventojų. Apie du milijardai litų iškeliaudavo iš Lietuvos. Kada Lietuva taikys PVM lengvatą maisto produktams, kad lietuviai pirktų maistą iš savų gamintojų?“ – klausė ūkininkai.
Ūkininkų svečias pritarė, jog pridėtinės vertės mokestis maisto produktams turėtų būti toks pat kaip Lenkijoje. Tuomet žmonės mieliau pirktų vietinę produkciją. Tokios pat nuomonės ir žemės ūkio ministrė. Tačiau, pasak R. Krasuckio, tam prieštarauja Finansų ministerija ir Prezidentūra. Nesubręsta politinė valia pozityviems pokyčiams.
„Tai kur tokie bukagalviai sėdi?“ – klausė vienas ūkininkų. „Aš tai ministerijoje,“ – savikritiškai atsakė svečias.
Autorės nuotr.
PROBLEMOS: Ūkininkai kėlė savo egzistencines problemas. „Nepaliksim ministerijos ramybėje,“ – tvirtino.
ATSAKYMAI: Žemės ūkio ir maisto gamybos departamento direktorius Rimantas Krasuckis ramino žemdirbius, jog iki 2017 metų drastiškų pokyčių nebus.