Miela širdžiai kolekcija

Miela širdžiai kolekcija

Miela širdžiai kolekcija

Jau kelerius metus pakruojietė veterinarijos gydytoja Daiva Šakenienė kolekcionuoja lėles. Jas moteris renka ne dėl išliekamosios vertės, o dėl to, kad mielos širdžiai.

Stanislava VIČAITĖ

stanislava@skrastas.lt

Ir suvenyrinės ir kolekcinės

Vos įėjus į ponios Daivos butą iškart į akis krinta spinta stiklinėmis durimis. Pro jas savo skvarbiomis akutėmis žvelgia lėlės. Didelės ir mažos. Pagamintos iš plastiko, keramikos, porceliano.

Geriau įsižiūrėjus į lėlių drabužėlius, matyti, kad kai kurios iš jų yra suvenyrinės, reprezentuojančios kokią užsienio šalį. Mat jos aprengtos tautiniais rūbais.

„Šita lėlė – ispanė“, – sako Daiva, rankose laikydama juodaplaukę lėlę grakščia laikysena. Ilga geltonos spalvos taškuota suknia, kurios modelis primena romų moterų tradicines sukneles, su ilgu šleifu, juodas nėriniuotas šalis ir kastanjetės rankose išduoda, kad ši lėlė – flamenko šokėja.

Bronzos spalvos rūbais, kurie gausiai išsiuvinėti ornamentais vilki lėlė – rusė. Jos tautybę patvirtina ir galvos apdangalas – kokošnikas, kokį prieš kelis šimtus metų nešiojo rusų aristokratės. Šią lėlę veterinarijos gydytojai dovanojo bičiulė Genutė Vaidilauskienė.

Spintoje – ir ispanų šokėjų pora, suomė, ant kelmo sėdinčio gruzinų piemens keramikinė skulptūrėlė.

Didžiąją spintos dalį užima gerokai didesnės vadinamosios kolekcinės lėlės. Anot ponios Daivos, „su porcelianiniais veidukais“. Malonios veido išraiškos, dvelkiančios elegancija. Jų rūbeliai pasiūti iš aksomo, atlaso, šilko, puošti nėriniais, kailiais. Ant galvos – dailios skrybėlaitės, kailinės, siuvinėtos kepuraitės. Rankose – nėriniuoti skėčiai, rankinės. Ne viena pasidabinusi papuošalais.

Ponios Daivos kolekcijoje yra ir lėlė – vienuolė su juodu abitu bei galvos apdangalu. Ant jos kaklo – geltono metalo grandinėlė su kryžiumi.

Kolekcinės lėlės turi popierinius „pasus“, nurodančios gamintoją. Jų kilmę byloja ir tatuiruotės ant sprando arba kaklo.

Tačiau kai kurios pakruojietės kolekcijoje esančios lėlės neturi šių žymų.

„Ko gero, šios lėlės nėra tikrai kolekcinės“, – svarsto ponia Daiva.

160 lėlių

Spintoje esančios lėlės – tik nedidelė ponios Daivos kolekcijos dalis. Prieš porą savaičių moteris persikėlė į naują butą, todėl nemažai suvenyrinių lėlių dar tebeguli neišpakuotos didelėje kartoninėje dėžėje. Dalis dar liko kaimo sodyboje.

Veterinarijos gydytoja iš šios dėžės traukia suvenyrines lėlytes. Ir kokias tik pasaulio šalis jos reprezentuoja: Tailandą, Kubą, Suomiją, Olandiją, Indiją, Austriją, Didžiąją Britaniją, Latviją, Daniją, Lenkiją, Slovakiją, Japoniją, Italiją, Turkiją, Graikiją...

Kai kurių „tautybių“ lėlių moters kolekcijoje yra po keletą. Tačiau jos nevienodos: vilki visiškai kitokius rūbelius ar dėvi galvos apdangalus. Jos reprezentuoja kitą tos šalies regioną, socialinį sluoksnį ar šeiminę padėtį. Pavyzdžiui, lėlytės – Bekingemo rūmų sargybiniai: viena iš jų – su kelnėmis, kita – su škotišku kiltu. Arba štai viena Austriją reprezentuojanti lėlytė aprengta kaip Alpių kalnų piemenėlis, kita – su visiškai kitokiais drabužiais, liudijančiais apie kitą šios šalies regioną.

Pakruojietės kolekcijoje – 160 lėlių. Tą moteris žino tiksliai, nes veda savotišką inventorizacijos knygą. Joje aprašo lėlės išvaizdą, nurodo arba spėja, kokią šalį gali reprezentuoti jos tautiniai rūbai.

„Kartais ant lėlių nebūna nurodyta, kokios „tautybės“ ji yra. Tada pati ieškau internete, kuriai šaliai būdingi tokio stiliaus, spalvinės gamos drabužiai“, – aiškina kolekcininkė.

Iš turgelio ir parduotuvės

Kolekcionuoti suvenyrines ir kolekcines lėles D. Šakenienė pradėjo prieš septynerius metus.

„Užėjau į „švedinę“ ir kažkaip į akį krito viena suvenyrinė lėlytė. Ėmiau ir nusipirkau. Paskui pagalvojau, jog galėčiau tokias ir kolekcionuoti“, – mena moteris apsilankymą Pakruojyje esančioje „antrų rankų“ parduotuvėje, kur prekiaujama iš švedijos atvežtais naudotais daiktais.

Ji prašo nemanyti: jog jei lėlė reprezentuoja kurią nors šalį, dar nereiškia, kad visur yra buvusi ir ten ją įsigijusi.

„Dažniausiai lėles perku „švedinėje“ arba turgelyje nuo „raskladuškės“ (sulankstomos lovos, kur prekiaujama dėvėtais drabužiais, žaislais, kitais daiktais – red. pastaba). Jei reikia, kiek patvarkau, restauruoju. Būna, jog randu ir visiškai naujų“, – prisipažįsta ponia Daiva.

Moteris sako specialiai neieškanti, kuo papildyti savo kolekciją. Jei akys užkliuva, tada ir nusiperka. Tačiau pasvarsto, ar tokios pat lėlės jau nėra kolekcijoje.

Svarbu ir kaina. Ponia Daiva prisimena, kaip Italijoje norėjusi nusipirkti suvenyrinę lėlę, tačiau atbaidė nemenka kaina. Vėliau panašią lėlytę nusipirko Pakruojo turgelyje gerokai pigiau.

Lėlių kolekciją pildo ir D. Šakenienės dukros Aurelija ir Julija. Kartais gauna dovanų iš draugų, pažįstamų.

„Galbūt šios lėlės neturi išliekamosios vertės, tačiau man jos mielos širdžiai. Mėgstu gražius, į akį krintančius daiktus“, – sako veterinarijos gydytoja.

D. Šakenienė savo lėlių kolekciją jau yra pristačiusi bendradarbiams, Pakruojo kaimo bendruomenei.

Autorės nuotr.

SUVENYRAI: Didžiąją kolekcijos dalį sudaro suvenyrinės lėlės, reprezentuojančios kurią nors šalį.

KOLEKCIJA: Kolekcinės lėlės dvelkia elegancija.

POMĖGIS: Daivai Šakenienei lėlės – širdžiai ir akiai mieli kūriniai.