Naujausios
Mezgimo pamokos – visam gyvenimui
Moksleivės, Raudėnų kultūros centre pasimokiusios megzti, pamoką tęsė pas miestelyje gyvenančią seniausią seniūnijos gyventoją. Jos bei dukters pasakojimas viešnioms patvirtino, kad šis mokslas labai praverčia gyvenime.
Algimantas BRIKAS
brikas@skrastas.lt
Mezgė ir mezgė...
Raudėniškė Julijona Trušienė ir jos dukra Stanislava Banienė sulaukė svečių – jas aplankė būrelis mergaičių, lydimų dviejų moterų.
Sodybos šeimininkės žinojo, kad viešnios domėsis kojinių mezgimu, ir buvo jų paruošusios.
Bet labiausiai jos norėjo išgirsti ponios Julijonos, šiemet rudenį švęsiančios šimto metų jubiliejų, per gyvenimą primezgusios krūvas kojinių, pasakojimo.
Tos kojinės, audiniai, pirštinės radosi iš didelio vargo.
Julijona 24-erių ištekėjo už našlio. Užaugino penkis savus vaikus ir dar aštuonis – našlaičius.
Vyrui mirus, namų ūkio našta gulė ant jos vienos pečių. Darbavosi ji ir pas ūkininkus. Dirbo visus darbus – ir arė, ir audė, ir mezgė.
„Tik šeina pjaut nemokėjau“, – įprasta šiam kraštui tarme sako J. Trušienė.
Megzti ji mokėjo iš mažens. Išmoko ir austi. Tokiai didelei šeimynai reikėjo daug mezginių bei audinių.
S. Banienė, pati daug visko primezgusi ir virbalais, ir vąšeliu, sako, kad ir dabar mamos numegztų kojinių namuose yra krūvos – stalčiai jų prikimšti, maišai palėpėje.
Garbaus amžiaus moteris dar neseniai vis mezgė ir mezgė. Kiekvieną dieną.
Mezgė ir pirštuotas pirštines, su kabliuku – takus. Dar pernai ji imdavosi virbalų. Šiemet – jau ne.
„Ačiū, kad aplankėte“, – išlydėdama viešnias, dėkojo žvali 99-erių metų moteris.
Renginiui trukdė gripas
Moksleivės, lydimos Loretos Aušbikavičienės ir Daivos Kasperavičienės, pas patyrusias mezgėjas J. Trušienę ir S. Banienę atėjo tiesiai iš miestelio Kultūros centre surengtos mezgimo pamokos.
Jos darbavosi centro direktorės L. Aušbikavičienės kabinete. Kad mergaitės matytų, kaip galima gražiai numegzti, ant stalo gulėjo krūvelė L. Aušbikavičienės ir D. Kasperavičienės darbo kojinių.
Kai kurias mergaites megzti jau yra pamokiusios mamos, todėl joms nekilo daug klausimų, pačios jau patarinėjo draugėms, kurioms šis darbelis nesisekė.
L. Aušbikavičienė tikėjosi, kad į iš anksto paskelbtą renginį ateis daugiau kaimo moterų pamokyti moksleives, parodyti pačių numegztų darbelių. Deja, ne vienai, matyt, sutrukdė gripas.
Galėtų pamokyti ir siūti
Šios pamokos organizatorės mano, kad žinias ir įgūdžius mergaitės galės gilinti namuose. O ateityje joms visa tai tikrai pravers.
Pasak Kultūros centro direktorės L. Aušbikavičienės, kiekvienais metais surengiama kokia nors rankdarbių pamoka. Būtų gerai jaunimą pamokyti ir siūti, bet reikia turėti siuvimo mašiną. L. Aušbikavičienė seną kojinę mašiną turi, bet negi tokią gabensi į Kultūros centrą.
Mokydamosi megzti, jaunosios raudėniškės įsišnekėjo apie tai, ką jos veikia namuose. Klausantis aiškėjo, kad ten joms yra įvairiausių darbų. Mokančios net karves melžti.
Viena iš mergaičių užsiminė, kad ji melžianti tik su aparatu. Kartą pabandė rankomis, bet karvė jai vos neįspyrė.
Autoriaus nuotr.
PAMOKA: Daiva Kasperavičienė (kairėje) ir Loreta Aušbikavičienė mergaites moko megzti.
MEZGĖJOS: Stanislava Banienė sako, kad jos mama visą gyvenimą sunkiai dirbo.
POKALBIS: Viešnios klausosi Julijonos Trušienės ir jos dukters Stanislavos Banienės pasakojimo apie mezgimą.