Meras žada nebijoti ir protingesnio patarėjo

Meras žada nebijoti ir protingesnio patarėjo

Me­ras ža­da ne­bi­jo­ti ir pro­tin­ges­nio pa­ta­rė­jo

Jo­niš­kio ra­jo­no ta­ry­bos po­sė­dy­je bu­vo pa­tvir­tin­tas spren­di­mas, kad me­ras tu­rės vie­ną pa­ta­rė­ją. Ra­jo­no va­do­vas Vi­ta­li­jus Gai­lius tei­gė, kad konk­re­taus žmo­gaus kol kas nė­ra, bet rink­sis pro­tin­gą ko­man­dos na­rį, ne­bi­jos ir pro­tin­ges­nio už sa­ve.

Lo­re­ta RIPS­KY­TĖ

loretar@skrastas.lt

Vi­ta­li­jus Gai­lius po­sė­dy­je pri­sta­tė klau­si­mą, pa­gal ku­rį nu­sta­ty­ta, kad sa­vi­val­dy­bė­je dirbs vie­nas me­ro po­li­ti­nio (as­me­ni­nio) pa­si­ti­kė­ji­mo vals­ty­bės tar­nau­to­jas. To­kio spren­di­mo pri­rei­kė po to, kai pa­skli­do įvai­rių gan­dų, kad gal­būt nau­ja­sis me­ras tu­rės ne vie­ną pa­dė­jė­ją, bet du ar net tris. Mi­nė­ta pa­rei­gy­bė bus pa­ta­rė­jas, ne pa­dė­jė­jas, kaip nu­ma­ty­ta iki šiol.

So­cial­de­mok­ra­tų frak­ci­jos at­sto­vas Min­dau­gas Bal­čiū­nas pa­si­tei­ra­vo, ar pa­ta­rė­jas bus la­biau tech­ni­nė pa­rei­gy­bė, ar tik­ras ko­man­dos na­rys su sa­vo nuo­mo­ne ir ga­li­my­bė­mis pri­si­dė­ti prie įvai­rių po­li­ti­nių spren­di­mų.

V. Gai­lius iš­dės­tė vi­zi­ją: pa­ta­rė­jas tu­ri dirb­ti kar­tu ko­man­do­je, įgy­ti pa­tir­ties, kad vė­liau atei­ty­je ga­lė­tų pa­keis­ti da­bar­ti­nius po­li­ti­kus, kai šie pa­vargs.

„Jūs tur­būt jau pa­ste­bė­jo­te pa­gal ma­no anks­tes­nę dar­bo pa­tir­tį, kad nie­ka­da ne­bi­jo­jau ša­lia sa­vęs tu­rė­ti pro­tin­gų ir net pro­tin­ges­nių už ma­ne žmo­nių“, – sa­kė V. Gai­lius.

Konk­re­taus as­mens pa­ta­rė­jo po­stui užim­ti jis tei­gė dar ne­nu­ma­tęs, ta­čiau ieš­kos žmo­gaus, ku­rį mo­ty­vuo­tų ne tiek at­ly­gi­ni­mas, nes jis esą ne­di­de­lis, bet ko­man­da. Me­ras taip pat at­krei­pė dė­me­sį, kad jei­gu pa­ta­rė­jas bus tik­rai darbš­tus žmo­gus, jis ga­lė­tų gau­ti pa­ja­mų ir iš ki­to dar­bo, su­de­ri­nęs šias ga­li­my­bes su darb­da­viu.

Au­to­rės nuo­tr.

Me­ras Vi­ta­li­jus Gai­lius pa­ta­rė­jo po­stui sa­kė ieš­kan­tis žmo­gaus, ku­rį mo­ty­vuo­tų ne tiek at­ly­gi­ni­mas, kiek pa­tir­tis ir dar­bas ko­man­do­je.