Naujausios
Meistrų ir verslininkų pulke – naujas vardas
Pakruojo kultūros namuose neseniai veikusioje keturių rajono tautodailininkų jubiliatų parodoje dalis salės buvo skirta jauniausiam rajone verslininkui Gražvidui Jokantui. Vaikinas ėmėsi originalios veiklos – suvenyrų iš žvėrių ragų gamybos.
Janina ŠAPARNIENĖ
pakruojis@skrastas.lt
Ragai virsta gražiais daiktais
Dvidešimt vienerių Gražvido rankose stirnų, elnių ragai tampa išvaizdžiomis žvakidėmis, rašikliais, skustuvų, kamščiatraukių rankenėlėmis ar kitais daiktais, ne tik traukiančiais akį originalumu, bet ir praktiškais.
Vaikinas ragus pjausto, šlifuoja neseniai savo rankomis įsirengtoje dirbtuvėje. Joje – krūvos ragų: daugiausiai elnių, bet yra ir stirninų, briedžių. Atskirai lentynoje laikomi jau kiek apdoroti rago ruošiniai būsimiems gaminiams.
Visi dirbiniai – skirtingi, reikalaujantys skirtingų laiko sąnaudų. Pavyzdžiui, padaryti žvakidę Gražvidas užtrunka nuo trijų valandų iki trijų dienų.
Medžiagos dirbiniams pakruojietis nepritrūksta – skaičiuoja, kad supirkinėti žvėrių ragus pradėjo nuo dvylikos metų ir jau turi sukaupęs nemažai atsargų. Jas papildo ir pats, prieš trejetą metų tapęs medžiotoju. O kurį laiką uždarbiavęs užsienyje, užsidirbtus pinigus investavo taip pat į ragus, nors iš pradžių norėjo pirkti automobilį.
„Iš rago galima padaryti daug gražių ir naudingų dalykų: nuo raktų pakabučių iki apyrankių, suvenyrų. Net vairą automobiliui įmanoma iš jų sukurti. Pats įdomumas – kaip tai padaryti praktiškai. Manęs jau klausinėjo, ar negaminu auskarų? Darysiu ir juos – laukiu atvežant užsakytų sidabro detalių. Idėjų turiu daugybę – kad tik užtektų laiko jas įgyvendinti“, – sako G. Jokantas.
Pakruojietis pripažįsta, kad iki rimtos meistrystės jam dar reikia daug sužinoti ir išmokti. Užtat ketina tapti tautodailininkų organizacijos nariu, dalyvauti parodose, kuriose galima susipažinti su patyrusiais menininkais ir iš jų mokytis.
Verslo perspektyvos – ir Pakruojyje
Gražvidas prisimena visada norėjęs būti savarankiškas – dar paauglystėje stengdavosi užsidirbti. Specialybę pasirinko praktišką – išmoko staliaus-dailidės amato.
„Dėstytojai man sakė, kad esu bene vienintelis iš kelių šimtų, atvažiavęs į mokyklą iš tiesų mokytis, o ne laiko „prastumti“. O man staliaus darbas labai patinka – dar mokykloje per technologijų pamokas dariau ne šiaip ką, o drožinėtą suolą. Jį išmainiau į naują medieną ir pasiėmiau namo“, – mena Gražvidas.
Vaikinas, grįžęs iš užsienio su uždirbtais pinigais, neskubėjo jų leisti pramogoms ar nebūtiniems daiktams.
„Kai statybose „paari“ – uždirbtus tūkstančius kitaip vertini, nei, pavyzdžiui, paveldėtus. Lengvai atėję pinigai lengvai ir išslysta, o uždirbtuosius jau galvoji, kur leisti, ko iš tiesų tau labiausiai reikia“, – lygina pakruojietis.
Nuo žiemos Gražvidas supirkinėja senovinius medinius stalių darbastalius ir juos restauruoja. Ant vieno tokio stalo pakruojietis rado padarymo datą – 1912 metai. Domisi ir kitais senais baldais, daiktais.
Kol kas Gražvido atnaujinti du darbastaliai laikomi dirbtuvėse. Metalines senos siuvimo mašinos kojas pakruojietis nušveitė, nudažė ir padarė naują medinį stalviršį – išėjo stalelis, tiksiantis industrinio stiliaus svetainei.
G. Jokantas nusiteikęs pats užsidirbti gyvenimui, parodyti, jog verslą galima sukurti ir Pakruojyje. Patarimų jis klausia pažįstamų verslininkų, konsultuojasi su mama – viena iš pirmųjų rajone verslą pradėjusia Vilma Jokantiene.
VERSLININKAS: Gražvidas Jokantas – jauniausias verslininkas rajone.
Autorės nuotr.
STILIUS: Iš senos siuvimo mašinos kojų išėjo industrinio stiliaus stalelis.
Nuotraukos iš Gražvido JOKANTO albumo
DIRBINIAI: Gražvidas iš rago kuria išvaizdžius ir buityje naudingus dirbinius.
EKSPOZICIJA: Kartu su senoviniais darbastaliais pakruojietis įsigijo ir anų laikų stalių įrankių. Juos surinko į ekspoziciją viename dirbtuvių kampelyje.