Mėgėjiškos studijos lankytojos kūrė tarptautiniame festivalyje

Mėgėjiškos studijos lankytojos kūrė tarptautiniame festivalyje

Mėgėjiškos studijos lankytojos kūrė tarptautiniame festivalyje

Praėjusios savaitės pabaigoje iš Gruzijos sugrįžo grupė Pakruojo kultūros centro dailės studijos lankytojų, dalyvavusių tarptautiniame meno festivalyje „Anima Mundi (Pasaulio dvasia). Lietuva–Gruzija“ Pakruojiškės turėjo progą Šiauliuose ir Tbilisyje betarpiškai bendrauti, kurti šalia profesionalių dailininkų iš šešių pasaulio šalių.

Janina ŠAPARNIENĖ

pakruojis@skrastas.lt

Sužavėjo dėmesys kultūrai

Pakruojietei Audrai Savickienei krito į akis Gruzijos institucijų dėmesys kultūrai: šeimininkai pasistengė festivalio dalyvius supažindinti su vietomis, kurios laikomos reikšmingiausiomis, o renginys vyko Gruzijos nacionaliniame muziejuje ir Tbilisio istorijos muziejaus galerijoje „Qarvasia“. Apie dviejose valstybėse vykstantį festivalį nuolat pasakojo informavimo priemonės.

Pakruojiškės lankėsi UNESCO saugomoje istorinėje šalies sostinėje Mtskhetoje, persų valdymo laikus menančioje ailės akademijoje, prie Gruzijos šventojo Gabrieliaus kapo. Šis iškiliausias šalies vienuolis šventuoju paskelbtas po to, kai atkasus jo, mirusio prieš daugelį amžių, kapą rasti nesudūlėję palaikai. Tikima, jog šioje vietoje galima išmelsti malonių, o prie koplytėlės tekančio šaltinėlio vanduo laikomas stebuklingu.

„Yra net specialios kapinės Gruziją garsinusiems meno žmonėms: rašytojams, aktoriams, dailininkams, muzikams... Jose kiekvienas antkapis – meniška skulptūra, šalia – koplyčia. Ir – nė vieno politiko kapo“, – pasakojo A. Savickienė.

Festivalis – ryšiui tarp tautų

Daugiausiai laiko pakruojietės praleido plenere ir kūrybinėse dirbtuvėse kartu su profesionaliais dailininkais ne tik iš Lietuvos, bet ir iš Indonezijos, Turkijos, Irano, Gruzijos, Latvijos, Japonijos. Mokėsi iš jų tapybos ir kitų kūrybinių technikų subtilybių, klausėsi gruzinų meno kolektyvų koncertų, festivalio dalyvių pasakojimų apie egzotiškų šalių meną, kultūrą.

Dailės plenero tema – "Lietuva – Gruzija. Istorijos jėga"– sukurtus paveikslus pakruojiškės uždarymo metu eksponavo kartu su festivalio dalyviais profesionalais. Tbilisyje gimę kūriniai ir liko čia kaip dovana.

Temą festivalio organizatoriai skyrė šiemet minimoms Lietuvos ir Gruzijos diplomatinių ryšių 520-osioms metinėms. Lietuvos Metrikoje yra įrašas apie 1495 metais Naugarduke įvykusį Lietuvos didžiojo kunigaikščio Aleksandro ir Gruzijos karaliaus Konstantino Bagrationo II pasiuntinio vienuolio Kornelijaus susitikimą.

Lietuvos ir Gruzijos sąsajų yra ne tik istorijoje: netoli Tbilisio stovi trijų arkų tiltas, panašus į tiltą Pakruojo dvare. Viešnagės Gruzijoje metu pakruojiškės su kitais festivalio dalyviais lankėsi tenykščiame Kryžių kalne – tik jame, skirtingai nuo šiaulietiško, nestatomi kryžiai.

Ir pakruojietės turėjo ką parodyti

Į šiemetinį festivalį Pakruojo dailės studijos lankytojos bei jų vadovė Laimutė Veličkienė buvo pakviestos kaip viešnios. Ir pačios ne tik mokėsi, bet turėjo ką parodyti iš tolimų šalių atvykusiems menininkams.

Lietuviškoje festivalio dalyje Šiauliuose, Onutės Morkūnaitės vadovaujamose kūrybinėse dirbtuvėse išbandęs jos autorinę akvarelės liejimą primenančią techniką spalvotu tušu bei druska, indonezietis Bahrull Marta ėmėsi kurti mistiškus lakštus. Iranietė dailininkė bei rašytoja Elmira Shakr Pour šį tapybos būdą perkėlė į pradėtą savo drobę.

L. Veličkienės dirbtuvėse „Petrolgrafic“ („Žibalografija") dalyvius sudomino galimybė improvizuoti ant popieriaus, naudojant vandenyje skleidžiamą dažų bei skiediklio mišinį. Šia technika sukurtų detalių netruko atsirasti Isao Tomoda (Japonija) tapomame portrete.

Studijos lankytojų ir festivalio organizatorių bei dalyvių pažintis prasidėjo 2013-aisiais, kai Pakruojo dvare vyko pirmasis „Anima Mundi“. Tuomet pakruojiškės tiesiog prisidėjo prie sudominusio atviro renginio, kaip galėjo padaryti kiekvienas. O užsimezgusius ryšius toliau palaikė asmeniškai, bendravo internetu.

Autorės nuotr.

NAUJIENA: Pakruojietės Onutės Morkūnaitės (dešinėje) rodoma tapybos tušu technika buvo naujiena nemažai pasaulio išmaišiusiems iranietei Elmirai Shakr Pour ir Bahrull Marta iš Indonezijos.

SUSITIKIMAS: Šiauliuose vykusioje festivalio dalyje plenere susitiko Pakruojo mėgėjiškos studijos vadovė Laimutė Veličkienė (dešinėje) ir klaipėdietė tapytoja, dailės pedagogė Vitalija Petraitytė, kilusi iš Pakruojo.

Laimutės VELIČKIENĖS albumo nuotr.

SUTIKIMAS: Festivalio dalyvius iš Pakruojo ir Rundalės (Latvija) Gruzijoje su gėlėmis sutiko nacionaliniais kostiumais apsirengę šeimininkai.

Juditos JERECKIENĖS albumo nuotr.

REZULTATAS: Pakruojiečių delegacijos triūso kūrybinėse dirbtuvėse Tbilisyje rezultatas – kiekvienos piešėjos sukurtas raštas, pritapęs bendroje juostoje.