Naujausios
Skaičiuota net iki 820 amatininkų
Penktojoje meduolinėje parodoje „Istorijos skonis: amatų kelias XV-XXI a. Žagarėje“ prieš akis tarsi išsivynioja laiko spiralė, vedanti per amatus nuo šimtmečių glūdumos iki šiandienos: siuvėjas, kepėjas, bitininkas, vilnų karšėjas ir vėlėjams, kalvis, malūnininkas, audėja, puodžius...
Pasak Žemaitijos saugomų teritorijų direkcijos Žagarės regioninio parko Lankytojų centro administratorės Modestos Bielskienės, Žagarė XIX amžiaus pabaigoje – XX amžiaus pradžioje buvo didelis Šiaurės Lietuvos centras su 14 000 gyventojų. Vienu metu skaičiuota net iki 820 amatininkų, vien Naujojoje Žagarėje buvo net 309 siuvėjai, 176 batsiuviai, 7 kepurininkai.
Konkrečius amatus, jų atstovus meduolinės parodos organizatoriai – Žagarės regioninio parko grupė ir menininkė Jurga Alminaitė – rinko iš kraštotyrininkės, pedagogės Romualdos Vaitkienės knygos apie Žagarės amatų istoriją.
Dėkota kepėjams ir organizatoriams
„Didelė dalis kepėjų – kasmet prie šios akcijos prisidedantys žmonės entuziastai, kurie turi ir savo darbus, šeimas, vaikus, kitus užsiėmimus, bet vis tiek randa laiko. Tai – seserys Lina ir Neringa Baikštytės, Jurgita Pranciulienė, visada įspūdingus, kruopščius meduolinius kūrinius pristatanti joniškietė Kristina Grigaliūnaitė, šįkart kepusi kalvę.
Bitininką iškepė net ir be galo darbuose „paskendęs“ Žagarės seniūnas Simonas Mykolaitis, kalėdinei eglutės įžiebimo šventei ir kitiems gausiems reginiams gruodį save atiduodantis Žagarės kultūros centro kolektyvas irgi rado laiko laiko iškepti meduolinę miesto eglę su ją supančia aplinka iš 300 meduolinių žvaigždučių. Visiems, visiems esame be galo dėkingi“, – „Šiaulių kraštui“ sakė Žemaitijos saugomų teritorijų direkcijos Žagarės regioninio parko grupės Lankytojų centro administratorė Modesta Bielskienė.
Be jau aukščiau minėtų kepėjų padėkos raštai išdalinti Ritai Čepinskienei, Kristinai Mikalajūnienei, Jurdaičių socialinės globos namams, Virginijai Strelčiūnienei, Loretai Makaveckienei, Joniškio rajono vaiko ir šeimos gerovės centrui, Sonatai Būzienei, Ingai Laukutienei, parodos iniciatorei Jurgai Alminaitei, taip pat dėkota meduolių parodą finansiškai rėmusiai rajono savivaldybei, Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vyriausiajai specialistei Eglei Griciūnienei, konsultavusiai, kad parodos pastatai, išdėstymas, įvairios detalės atrodytų kuo tikroviškiau, Linai ir Arūnui Šimkams už naminius miltus, Žagarės „Žirnio“ parduotuvei, kur buvo perkami reikalingi produktai, paremiant vietinį verslą.
100 kilogramų tešlos
Meduolinei parodai sunaudota apie 100 kilogramų tešlos, iškepta 61 žmogaus figūrėlė, 183 nameliai, 290 medžių, 11 amatininkų pastatų, sodybų, dar 17 amatininkų pavaizduoti be dirbtuvėlių, bet su įrankiais, darbo vietoje. Iš viso parodą sudaro daugiau nei 3000 meduolinių detalių.
Parodos atidaryme už nuostabias idėjas, sukurtą bendrystę dėkojo Kultūros ministrė, Seimo narė Vaida Aleknavičienė. Joniškio rajono vicemerė Gita Vilčiauskienė žavėjosi užgimstančiomis naujomis tradicijomis, juk meduolinė paroda organizuota jau penktą kartą, o vicemerė Indrė Stalnionienė sakė jau net nesistebinti, kad kažkada Žagarėje buvo 14 000 gyventojų, nes šis kraštas atviras visiems ir turi daug nuostabių sumanymų.
Renginį muzikiniais kūriniais nuspalvino Akmenės rajono meno mokyklos Naujosios Akmenės filialo atstovės: dainininkės Rusnė Antanauskaitė ir Tėja Veinberger, atlikusi Žagarės krašto dainą (mokytoja Meilutė Girskienė), bei kanklininkė Kamilė Kristinaitė (mokytoja Loreta Rimkuvienė).
Paroda „Istorijos skonis: amatų kelias XV-XXI a. Žagarėje“ dvaro rūmuose tikrai veiks iki sausio pabaigos, nes gruodį visi ruošiasi šventėms, kai kas tarpušvenčiu išvyksta į keliones, ir po to nori apsilankyti, tad bus suteikta tokia galimybė. Jeigu lankytojų srautas neslūgs, žadama parodos laiką dar pratęsti.
