
Naujausios
Medicinos įstaigos turėjo pelno
Rajono Tarybos posėdyje buvo patvirtintos medicinos įstaigų vadovų ataskaitos. Šios įstaigos skirtingai nuo Savivaldybės įmonių, reorganizuotų į savarankiškus UAB – us ir dirbusius nuostolingai, praėjusiais metais turėjo pelno. Nors gyventojų mažėja, tačiau medikai stengiasi suteikti kuo daugiau paslaugų, tad gauna daugiau pajamų.
Regina MUSNECKIENĖ
reginamus@skrastas.lt
Sunkiau verčiasi greitosios pagalbos skyrius
Savo ataskaitą pateikusi Kelmės pirminės sveikatos priežiūros centro direktorė Vaiva Krasauskaitė informavo, jog jų įstaiga pernai turėjo 36 tūkstančius eurų pelno. Pelnas gautas už viršplanines paslaugas.
Pirminės sveikatos priežiūros centre pas šeimos gydytojus prisirašę 14 664 gyventojai. Tūkstantis iš jų nedrausti.
„Gyventojų mažėja. Bet ligonių kasos skatina teikti papildomas paslaugas už jas sumokėdama“, – sakė V. Krasauskaitė.
Pasak direktorės sunkiau verčiasi tik jų centrui priklausantis greitosios medicinos pagalbos skyrius. Ligonių kasos lėšų jų išlaikymui skiria pagal statistinį gyventojų skaičių. Tačiau greitosios pagalbos iškvietimų nemažėja.
Stringa ir elektroninė sistema. Elektroniniai receptai rašomi ilgai, kartais dėl interneto strigimų nenueina iki vaistinės, pacientai nervinasi.
Remonto reikalauja keltuvas
Bendrosios praktikos gydytojų centro direktorė Velchelmina Andrulienė tvirtino, jog įstaigoje yra prisirašę 4412 pacientų. 364 iš jų nedrausti.
Gydytoja džiaugėsi, jog jos vadovaujamoje poliklinikoje pavyko įrengti neįgaliesiems pritaikytą tualetą, atlikti kitų pacientų ir gydytojų sąlygas pagerinusių darbų.
Prie elektroninės sistemos gyventojų tiesiog centriuku vadinama poliklinika dar neprisijungusi. Bando rašyti tik elektroninius mirties liudijimus. Tačiau sekasi sunkiai – sistema stringa. Seni kompiuteriai.
Gydytoja kėlė ir 2001 metais prie poliklinikos įrengto keltuvo neįgaliesiems problemą. Kadangi jis montuotas seniai, dabar priskiriams prie pavojingų statinių. Reikia jį atnaujinti.
Prastoka ir viso pastato techninė būklė. Tačiau direktorė išreiškė viltį, jog situacija pagerės, jeigu remontu pradės rūpintis visos čia įsikūrusios įstaigos.
Meras Vaclovas Andrulis paklausė, kiek bendrosios praktikos gydytojų centras turi sutaupęs lėšų. Direktorė neslėpė – sąskaitoje 166 498 eurai. Meras patarė ir iš savų lėšų spręsti kai kurias materialines problemas.
„Yra buvę ir blogiau“
Tytuvėnų ligoninės ir Pirminės sveikatos priežiūros centro direktorius Jonas Daujotis pasidžiaugė, jog metai praėjo sėkmingai: nepasitaikė medikų klaidų ar nelaimių. Pagerėjo profilaktinis darbas. Rodikliai lenkia šalies vidurkį.
Pavyko 10 procentų pakelti atlyginimus slaugytojoms. Joms nupirkta speciali apranga.
Įsigyta odontologinė įranga. Nupirkta 12 funkcinių lovų.
Tačiau yra problemų, kurių be steigėjo pagalbos išspręsti neįmanoma. Reikalingas ambulatorijos pastato ir pastato esančio J. Basanavičiaus gatvėje, remontas.
Pereinant prie elektroninės sistemos, reikės apie 20 naujų kompiuterių. Dar viena problema – vyresnio amžiaus darbuotojų menkas kompiuterinis raštingumas.
„Bet yra buvę ir blogiau“, – humoristine gaidele savo ataskaitą užbaigė J. Daujotis.
Pajamos išaugo
Šaukėnų ambulatorijos direktorė Dalė Leliukienė džiaugėsi, jog pajamos išaugo 1,9 procento.
Prie ambulatorijos prisirašę 2440 gyventojų. Jų kasmet mažėja. Ambulatorijos medikai prioritetą teikė imunizacijai. Pavyko pasiekti gerų rezultatų ir kitose srityse.
Tačiau yra ir problemų. Viena opiausių – senas kieto kuri katilas ir katilinė, kurią reikėtų renovuoti.
Šaukėnų ambulatorijos direktorė taip pat neišvengė klausimo apie sąskaitoje esančias lėšas. Turi kiek daugiau kaip 50 tūkstančių eurų.
Atjaunėjo gydytojai
Kelmės ligoninės direktorė Benina Petrošiūtė informavo, jog pasiektas ketvirtasis ligoninių restruktūrizavimo etapas. Akcentuojamos dienos stacionaro paslaugos. Šių paslaugų ligoninė pastaruoju metu suteikia daug. Paslauga, kai pacientas neguldomas į ligoninę tik ateina susileisti arba susilašinti vaistų, gauti kitokių procedūrų ligoninei atsieina pigiau negu stacionarus gydymas. Stacionaraus gydymo praėjusiais metais sumažėjo 21 atveju.
Ligoninė turi 155 lovas. 103 ligoniai aktyviai gydomi, 52 slaugomi. Konsultacinėje ligoninės poliklinikoje suteikta 89 tūkstančiai paslaugų.
Kelmės ligoninė – viena iš didžiausių Kelmės rajono darboviečių. Joje dirba 253 medikai, iš jų 56 gydytojai. Gydytojų amžiaus vidurkis 45 metai. Dar prieš keletą metų jis buvo daug solidesnis.
Slaugytojų vidutinis atlyginimas už etatą 594 eurai, gydytojų – apie 1500 eurų.
Rajono vadovai ir kai kurie Tarybos nariai pasidžiaugė, jog Kelmės ligoninė viena iš geriausiai sutvarkytų apskrityje ir giriama šalyje.
Psichiatrams padidėjo darbo krūviai
Kelmės psichikos sveikatos centro direktorė Laimutė Urbelienė tvirtino, jog įstaiga pernai turėjo 1209 eurus pelno.
Prisirašiusių gyventojų sumažėjo 816, tačiau darbo krūviai psichiatrams gerokai padidėjo. Pernai suteikta 2269 paslaugomis daugiau negu užpernai.
Išplėsta veikla vykdant savižudybių prevencijos programą. Įdarbintas dar vienas psichologas.
Iš savo lėšų centras nusipirko du kompiuterius. Bet jungiantis prie elektroninės sistemos teks pirkti dar daugiau kompiuterių ir programinės įrangos.
Autorės nuotr.
Kelmės ligoninės direktorė Benina Petrošiūtė tvirtino, jog, atlikus apklausas, 89 procentai pacientų buvo patenkinti ligoninės darbu.
Kelmės pirminės sveikatos priežiūros centro direktorė Vaiva Krasauskaitė informavo, jog nuo rugsėjo 1 dienos bus pradėtas vykdyti naujas projektas. Įstaigai reikės daugiau patalpų.
Kelmės ligoninės Priėmimo – skubios pagalbos skyriuje pernai daugiau kaip tūkstantis gyventojų buvo paguldyti stebėjimui 24 – 48 valandoms.
Pirminės sveikatos priežiūros centro Greitosios pagalbos skyrius verčiasi sunkiai, nes jo veikla finansuojama pagal statistinių gyventojų skaičių, o iškvietimų daugėja.