
Naujausios
Medicina ir demografija
Rajono Tarybos posėdyje ataskaitas pateikę ir materialinio aprūpinimo problemas iškėlę rajono ambulatorijų ir sveikatos priežiūros centrų vadovai nesulaukė nei paguodos, nei pažadų iš rajono valdžios ir Tarybos narių. Jų klausta, kiek lėšų turi sąskaitose ir siūlyta kiaurus stogus lopyti patiems.
Tuo tarpu medicinos įstaigos linkusios savo pinigus pataupyti, nes, prastėjant demografinei situacijai, mažėja prisirašiusių pacientų – Ligonių kasos skiria mažiau lėšų. Gali ateiti laikas, kai nebus iš ko mokėti atlyginimų.
Regina MUSNECKIENĖ
reginamus@skrastas.lt
Įstaigos trys, rūpestis stogu – vienos
Bendrosios praktikos gydytojų centro direktorė Vilchelmina Andrulienė, pristatydama ataskaitą, akcentavo, jog nuolat mažėja prisirašiusių gyventojų, besinaudojančių centro paslaugomis. Per pastaruosius kelerius metus pacientų skaičius sumažėjo 2 000.
Mažėjant prisirašiusių gyventojų, mažėja ir finansavimas iš Ligonių kasų. Nors daugėja pacientų, vyresnių negu 60 metų. Jiems dažniau reikia gydytojo paslaugų.
Kol kas bendrosios praktikos gydytojų centras laiku sumoka atlyginimus gydytojams, 11 slaugytojų ir kitam personalui. Praėjusiais metais turėjo ir keliolika tūkstančių eurų pelno. Pinigus taupo juodai dienai, kai dar labiau sumažėjus pacientų Ligonių kasų finanasavimo gali neužtekti nė atlyginimams.
Rūpestį kelia kiauras pastato, kuriame įsikūręs centras, stogas. Po vienu stogu įsikūrusios trys įstaigos. Šilumą tiekiančios bendrovės „Litesko“ Kelmės filialas ir bendrovė Kelmės šilumos tinklai. Kas turėtų pasirūpinti stogu?
Tarybos narys Rimantas Motuzas direktorės paklausė, kiek lėšų Bendrosios praktikos gydytojų centras turi savo sąskaitoje. Direktorė atsakė, jog yra sutaupę apie 150 tūkstančių juodai dienai. „Kodėl negalit panaudoti savo pelno, o prašote lėšų iš Savivaldybės?“ – klausė R. Motuzas.
Klausimo apie sąskaitoje esančius pinigus sulaukė ir Šaukėnų ambulatorijos direktorė Dalia Leliukienė, kuri steigėjui rajono Tarybai taip pat pasiguodė kiauru ambulatorijos pastato stogu. Turėjo prisipažinti, jog sąskaitoje dar yra 39 tūkstančiai eurų, nors pelnas kasmet mažėja, pavyzdžiui, pernai siekė tik 890 eurų.
„Gali ateiti toks laikas, kai neužteks net atlyginimams, ypač, jeigu sugestų kuri nors aparatūra“, – svarstė ambulatorijos vadovė. Tačiau Tarybos nariai tvirtino, jog už 39 tūkstančius pakeisti ambulatorijos stogą išeitų.
Bijo, kad į polikliniką neužsuktų turistai
Tytuvėnų ligoninės ir konsultacinės poliklinikos direktorius Jonas Daujotis džiaugėsi, jog Tytuvėnų konsultacinėje poliklinikoje nėra eilių – pacientai priimami tą pačią dieną. Dirba 4 šeimos gydytojai, odontologas, akušeris-ginekologas, 13 slaugytojų.
Tačiau pacientų per pastaruosius kelerius metus sumažėjo 1 700. Mažiau lėšų gauna iš Ligonių kasų. Medikai turi tenkintis mažesniais atlyginimais.
„Turime tarybinių laikų reliktą – ligoninę su 25 lovomis. Senstančiame Tytuvėnų krašte ji labai reikalinga, – sakė J. Daujotis. – Tačiau Ligonių kasos finansuoja tik po 15–16 lovų. Slaugytojų atlyginimai – vieni mažiausių apskrityje.“
Pasak direktoriaus, finansine prasme šiek tiek gelbsti Tytuvėnų ligoninėje įkurtas Krizių centras. Tačiau susikaupė jau labai daug problemų. Nuo 1980 metų ligoninėje nedarytas remontas Nėra vėdinimo sistemos. Primityvūs higienos taškai.
Poliklinika išsidėsčiusi dviejuose pastatuose. Į pastatą, įsikūrusį Maironio gatvėje, baisu, kad neužeitų į Tytuvėnus atvažiavę užsienio turistai. Pastatas 18 amžiaus. Langai išpuvę. „Sarmata, – vienu žodžiu apibendrino J. Daujotis. – Bet kai tokiuose prastuose pastatuose įsikūręs Kultūros centras ir biblioteka, sarmata būtų ir dejuoti.“
Dar vienas akmuo po kaklu – medicinos punktai. Jų darbuotojos jau pensinio amžiaus. Jaunos neina į kaimus dirbti. Be to, pagal reikalavimus, viena slaugytoja turėtų aptarnauti po 800 žmonių. Deja, gyventojų aptarnaujamose vietovėse belikę po 300. Reikėtų mokėti tik už pusę etato. Bet už tiek slaugytojos nesutinka dirbti.
Gydytojo požiūriu, felčerės įdarbinimas pasiteisina tik tuo atveju, jeigu ji gyvena vietoje. Tuomet gyventojai gali į ją kreiptis bet kuriuo paros metu. Tai jau tikra pagalba tos vietovės žmonėms.
Vienas pacientas greitąją kvietė 17 kartų per mėnesį
Kelmės pirminės sveikatos priežiūros centro direktorė Vaiva Krasauskaitė taip pat bėdojo, jog daugiau kaip dviem tūkstančiais sumažėjo prisirašiusių gyventojų, o kartu ir finansavimas iš Ligonių kasų. Tuo tarpu greitosios pagalbos iškvietimų padaugėjo dviem šimtais.
„Yra vienas pacientas, kuris greitąją pagalbą kviečia kas antrą dieną, – pasakojo gydytoja. – Skundžiasi, kad jam neramu, silpna. Dispečerinė tarnyba Šiauliuose užregistruoja iškvietimą. Turime vykti. Bet paciento savijauta nėra bloga. Melagingo iškvietimo negalime užfiksuoti, nes pacientas nesuvokia savo veiksmų. Tai perteklinis iškvietimas. Deginamas kuras. Gaištamas laikas.“
Direktorė ragino ūkininkus sveikatos draudimą susimokėti ne metų pabaigoje, o pradžioje arba mokėti bent kas ketvirtį. Pasitaiko atvejų, kai metų pabaigoje draudimo įmokas sumokantis ūkininkas suserga. Atvažiuoja į polikliniką ir paaiškėja, kad jis neapdraustas.
V. Krasauskaitė taip pat skundėsi prastomis, seniai remontuotomis patalpomis, sakė, jog jų trūksta.
Jai rajono vadovai buvo gailestingesni. Svarstė, jog reikia surasti lėšų ir padėti.
Reikėtų daugiau Petrovų
Bene daugiausia klausimų iš Tarybos narių sulaukė Kelmės ligoninės direktorė Benina Petrošiūtė.
Medikė informavo apie naujas paslaugas. Ligoninėje yra 155 lovos. Tačiau ne tokie silpni pacientai mieliau renkasi dienos stacionaro paslaugas, kai atėjus į ligoninę suleidžiami vaistai, daroma lašelinė, atliekamos fizioterapinės procedūros, ir ligonis gali eiti namo. Taip patogiau jam ir mažiau išlaidų ligoninei.
Vidutinė pacientų gulėjimo trukmė – 9,53 dienos. Reanimacijos poskyryje gulėjimo trukmė 0,7 dienos.
Kad ligoninėje nebūtų panaikintas Chirurgijos skyrius, per metus turi būti atlikta 400 operacijų. Šiuo metu jų atliekama 500. Operacijų skaičių padidina ir operuojanti LOR gydytoja bei jaunas traumatologas-ortopedas, kurį jau spėjo pamilti pacientai.
Daugelis pacientų mielai naudojasi dienos chirurgijos paslaugomis.
Kasmet hospitalizuojama vis mažiau žmonių, tačiau hospitalizacijos rodiklis, pasak direktorės, vis tiek dar yra per aukštas. Todėl prioritetas teikiamas kitoms modernesnėms paslaugoms.
Pernai ligoninė turėjo beveik 105 tūkstančius eurų pelno. Tai džiugina, nes išlaikyti tokias dideles patalpas, pasirūpinti jų švara, kadangi prisidėjo jungiamieji koridoriai, pamaitinti ligonius, pirkti vaistus, išlaikyti transportą kainuoja labai daug lėšų. Todėl labai sunku sutaupyti.
Direktorė pasidžiaugė, jog per kelerius pastaruosius metus į Kelmę dirbti atvažiavo 22 jauni gydytojai. Jeigu nesirenka gydytojo, pacientas pas siauros srities specialistą gali patekti palyginti greitai.
Tarybos nariai klausė, kodėl tokios ilgos eilės pas kardiologą Algimantą Petrovą. „Daktaras – vienas. Aš jo visiems nepadalinsiu, – atsakė direktorė. – Jo darbo krūvis ir taip 228 procentai.“
Tarybos narys V. Metrikis klausė, kaip ligoninei sekasi viešieji pirkimai, mat girdėjo, jog vis nenuperkamos kraujo tyrimų paslaugos. Gal keliami per dideli reikalavimai?
Direktorė atsakė, jog reikalavimai ir turi būti dideli. Daugelis laboratorijų nenori dirbti 24 valandas per parą ir 7 dienas per savaitę. Siūlo tyrimus atlikti greičiausiai per dvi valandas. „Tas mums netinka, – sakė B. Petrošiūtė. – Ligoninė negali nė minutės dirbti be laboratorijos. Stengiamės dėl ligonių gerovės, bet esame apskųsti dėl per griežtų reikalavimų.“
Buvo apklausti ligoninės pacientai. 98 procentai liko patenkinti gydymu.
Autorės nuotr.
SIŪLYMAS: Kelmės pirminės sveikatos priežiūros centro direktorė Vaiva Krasauskaitė siūlė Tarybos nariams sveikai gyventi, mažiau sirgti, rodyti pavyzdį kelmiškiams, kad ir jie mažiau sirgtų, todėl mažiau lėšų reikėtų gydymui.
PAGYRIMAS: Šaukėnų ambulatorijos direktorė Dalia Leliukienė sulaukė Tarybos narės Zitos Losevos pagyrimo: „Šaukėnų ambulatorija – viena iš geriausių apskrityje.“ Tačiau ambulatorijos stogą steigėjai vis tiek patarė remontuoti iš savo lėšų.
SUSIRŪPINIMAS: Tytuvėnų ligoninės ir konsulatcinės poliklinikos vadovas Jonas Daujotis išreiškė susirūpinimą Tytuvėnų ligoninės ateitimi. Ligonių kasos finansuoja tik dalį lovų.