Mažoji kultūros sostinė pagarsės ir Briuselyje

Ma­žo­ji kul­tū­ros sos­ti­nė pa­gar­sės ir Briu­se­ly­je

Atei­nan­čiais me­tais ma­žą­ja kul­tū­ros sos­ti­ne tap­sian­tis Kra­žių mies­te­lis pa­ren­gė bend­rą M.K. Sar­bie­vi­jaus kul­tū­ros cent­ro, se­niū­ni­jos, Žy­gi­man­to Liauks­mi­no gim­na­zi­jos, pa­ra­pi­jos ir ki­tų Kra­žiuo­se esan­čių įstai­gų pro­gra­mą, ku­rią pri­sta­tys ra­jo­no Ta­ry­bai.

Kra­žiai iš­rink­ti ir kaip vie­na iš tu­riz­mui pa­trauk­liau­sių Lie­tu­vos vie­to­vių. Kar­tu su Pak­ruo­jo dva­ru ir 33 ki­to­mis Lie­tu­vos vie­to­vė­mis mies­te­lis bus pri­sta­ty­tas Briu­se­ly­je.

Re­gi­na MUS­NEC­KIE­NĖ

reginamus@skrastas.lt

Ma­žo­sios kul­tū­ros sos­ti­nės pro­gra­ma

Ne­se­niai bend­rą Kra­žių – ma­žo­sios kul­tū­ros sos­ti­nės pro­gra­mą pa­reng­ti bai­gu­si M. K. Sar­bie­vi­jaus kul­tū­ros cent­ro di­rek­to­rė Li­na Mi­ka­la­jū­nai­tė sa­ko, jog atei­nan­čiais me­tais Kra­žių lau­kia ne­men­kas iš­šū­kis.

Ma­lo­nu, kad mies­te­lis iš­ko­vo­jo tei­sę va­din­tis ma­žą­ja kul­tū­ros sos­ti­ne, ta­čiau teks ge­ro­kai pa­plu­šė­ti no­rint pa­tei­sin­ti šį var­dą.

Prog­ra­ma su­da­ry­ta at­si­žvel­giant į mies­te­lio tra­di­ci­jas ir tu­ri­mas lė­šas. „Vie­niems ren­gi­niams nu­ma­tė­me pro­jek­ti­nes, ki­tiems sa­vi­val­dy­bės, tre­tiems rė­mė­jų lė­šas, – pa­sa­ko­ja L. Mi­ka­la­jū­nai­tė. – Atei­nan­čiais me­tais su­tam­pa net ke­lių įsi­min­ti­nų da­tų ju­bi­lie­jai: Kra­žių mies­te­liui 765 me­tai, nuo Kra­žių sker­dy­nių bus praė­ję 120 me­tų. Ki­tą­met atei­na ei­lė ir kas pen­ke­ri me­tai ren­gia­mam Kraš­tie­čių sam­bū­riui. Šis sam­bū­ris, vyk­sian­tis Šv. Ro­ko at­lai­dų iš­va­ka­rė­se ir nu­ma­ty­tas kaip pa­grin­di­nis Ma­žo­sios kul­tū­ros sos­ti­nės ren­gi­nių ak­cen­tas.“

Dar­bų pro­gra­ma šiuo me­tu gry­ni­na­ma. Ji bus pri­sta­ty­ta ra­jo­no Ta­ry­bos po­sė­dy­je, o po to pa­vie­šin­ta, iš­leis­ta at­ski­ru buk­le­tė­liu.

Ma­žo­sios kul­tū­ros sos­ti­nės ren­ka­mos no­rint su­da­ry­ti są­ly­gas gy­ven­to­jų me­ni­nei sa­vi­raiš­kai ir kū­ry­bin­gu­mui ska­tin­ti, iš­ryš­kin­ti et­nog­ra­fi­nių re­gio­nų sa­vi­tu­mą, puo­se­lė­ti tra­di­ci­jas, ska­tin­ti gy­ven­to­jus da­ly­vau­ti me­no mė­gė­jų ko­lek­ty­vuo­se, ge­rin­ti so­cio­kul­tū­ri­nę ap­lin­ką re­gio­nuo­se.

Šių me­tų Ma­žo­jo­je kul­tū­ros sos­ti­nė­je Nai­siuo­se pri­si­sta­tę kra­žiš­kiai įver­tin­ti už ori­gi­na­lų že­mai­čių ku­li­na­ri­nį pa­vel­dą, kraš­to šei­mi­nin­kių ge­bė­ji­mus iš­suk­ti gar­dų že­mai­tiš­ką kas­ti­nį, kep­ti na­mi­nę duo­ną, su­spaus­ti gar­dų sū­rį ir pa­da­ry­ti li­mo­na­dą iš pu­šų pum­pu­rų.

Įdo­miai pri­sta­ty­tas Kra­žių kraš­tas, jo lan­ky­ti­nos vie­tos, vyk­do­mos kul­tū­ri­nės veik­los.

Kra­žių sten­dą puo­šė me­džio dro­žė­jo An­ta­no Ter­lec­kio Už­ga­vė­nių kau­kės, vai­kus vi­lio­jo rank­dar­bių dirb­tu­vė­lės.

Iš mo­bi­lio­je Nai­sių sce­no­je pa­si­ro­džiu­sių bū­si­mų­jų Ma­žų­jų Lie­tu­vos kul­tū­ros sos­ti­nių me­no ko­lek­ty­vų ori­gi­na­lu­mu, tar­miš­kais pa­sa­ko­ji­mais, šo­kiais ir dai­no­mis taip pat iš­si­sky­rė Kra­žių kraš­tas.

Tu­riz­mo trau­kos vie­to­vė

Kra­žių mies­te­lis šie­met pa­te­ko tarp 33 tu­riz­mui pa­trauk­liau­sių Lie­tu­vos vie­to­vių. To­kias vie­to­ves kas­met ren­ka tarp­tau­ti­nė aso­cia­ci­ja EDEN. Šie­met ren­kant tu­riz­mui pa­trauk­lias vie­to­ves at­si­žvelg­ta į kul­tū­ros pa­vel­dą. Vil­niaus uni­ver­si­te­to eks­per­tai, Ūkio mi­nis­te­ri­jos ir Tu­riz­mo de­par­ta­men­to at­sto­vai tarp 33 kon­kur­sui pri­sta­ty­tų Tu­riz­mui pa­trauk­lių vie­to­vių pa­ste­bė­jo ir Kra­žius – kaip vie­ną iš se­niau­sių­jų Kel­mės ra­jo­no gy­ven­vie­čių. Čia Vy­tau­to Di­džio­jo nu­ro­dy­mu bu­vo pa­sta­ty­ta vie­na iš se­niau­sių Že­mai­ti­jos baž­ny­čių, vei­kė ko­le­gi­ja, ku­rio­je dės­tė ir mo­kė­si daug gar­sių Lie­tu­vos žmo­nių.

Mies­te­lį Eu­ro­po­je iš­gar­si­no ir Kra­žių sker­dy­nės – did­vy­riš­kas kra­žiš­kių pa­siau­ko­ji­mas gin­ti sa­vo šven­to­vę nuo ka­zo­kų.

Šian­dien at­sta­ty­to­je Kra­žių ko­le­gi­jo­je įsi­kū­ru­sia­me M.K. Sar­bie­vi­jaus kul­tū­ros cent­re ver­da ak­ty­vus kul­tū­ri­nis gy­ve­ni­mas.

Vyks­ta Kra­žių fes­ti­va­lis, vai­kų ir jau­ni­mo teat­ro sto­vyk­la „Col­le­gium“, ku­rio­je pa­sta­to­ma an­ti­kos lai­kų pje­sė. Ren­gia­mi Ba­ro­ko ope­ros kur­sai. Kas­met vyks­ta Šv. Ro­ko at­lai­dai, kas pen­ke­ri me­tai – kraš­tie­čių sam­bū­riai.

Ko­le­gi­jos vieš­bu­tė­ly­je įsi­ku­ria už­sie­nio me­ni­nin­kai, ku­rie, panau­do­da­mi mies­te­lio is­to­ri­nę ir kū­ry­bi­nę au­rą bei ra­my­bę, su­ku­ria įdo­mių kū­ri­nių, bend­rau­ja su vie­tos žmo­nė­mis.

Drau­ge su ki­to­mis tu­riz­mui pa­trauk­lio­mis vie­to­vė­mis Kra­žių mies­te­lis atei­nan­čių me­tų ko­vo mė­ne­sį bus pri­sta­ty­tas iš­kil­min­go­je ce­re­mo­ni­jo­je Briu­se­ly­je.

Sa­vo mies­te­liui – dar­buo­tis par­klu­pus

Pak­laus­tas, ką apie sa­vo mies­te­lį ir jo iš­gar­sė­ji­mą ma­no Kra­žių sen­bū­vis, švie­suo­lis, pe­da­go­gas, šiuo me­tu Sau­gios kai­my­nys­tės gru­pei va­do­vau­jan­tis Sta­nis­lo­vas Bru­žas sa­kė, jog tai įpa­rei­go­ja kiek­vie­ną kra­žiš­kį ką nors ge­ro nu­veik­ti sa­vo mies­te­lio la­bui: „Kas ga­li te­gu įke­lia paukš­čiui in­ki­lą, kas my­li au­ga­lus, te­gu pa­so­di­na gė­lę, kas no­ri ge­ro žmo­nėms, te­gu ap­lan­ko vie­ni­šą se­nu­tę, pa­re­mia ne­lai­mė­lį ar var­guo­lį.“

Pus­šim­tį me­tų Kra­žiuo­se gy­ve­nan­tis po­nas Sta­nis­lo­vas, 2001 me­tais įkū­ręs Kra­žių mies­te­lio bend­ruo­me­nę, pri­si­mi­nė, kaip mies­te­lio žmo­nės tvar­kė vie­šą­sias erd­ves, kiek en­tu­ziaz­mo ro­dė.

Kra­žiš­kiai suau­ko­jo lė­šų Ka­ra­liaus Min­dau­go skulp­tū­rai, ku­ri pa­sta­ty­ta cent­ri­nė­je mies­te­lio aikš­tė­je. O pa­čią aikš­tę tvar­kė par­klu­pę ant ke­lių. Dai­les­nius ak­me­nu­kus jai iš­grįs­ti pa­ts bend­ruo­me­nės va­das sa­vo au­to­mo­bi­liu ve­žė iš Pa­lan­gos.

„Sa­vo kraš­tą gar­sin­ti ga­li­me kiek­vie­nas, – tvir­ti­na S. Bru­žas. – Ne­bū­ti­nai gar­siu rė­ki­mu ir ryš­kiai ma­to­mais dar­bais. Ir ne­di­de­lis dar­be­lis yra di­de­lis įna­šas į gim­to­jo kraš­to ge­ro­vę, jo gar­si­ni­mą. Jei­gu dir­bi sun­kiai, ant ke­lių par­klu­pęs, atei­na re­zul­ta­tas. Iš ne­di­de­lių dar­be­lių iš­ky­la aukš­tas, ge­rai ma­to­mas ge­rų dar­bų kal­nas.“

Au­to­rės nuo­tr.

Ats­ta­ty­ta Kra­žių ko­le­gi­ja ir jai su­teik­tas Kra­žiuo­se dir­bu­sio ir kū­ru­sio M. K. Sar­bie­vi­jaus var­das kul­tū­ros dar­buo­to­jus įpa­rei­go­ja iš­skir­ti­nai ati­džiai puo­se­lė­ti tra­di­ci­jas ir at­liep­ti ko­le­gi­jos kles­tė­ji­mo lai­kų dva­siai.

M.K. Sar­bie­vi­jaus kul­tū­ros cent­ro di­rek­to­rė Li­na Mi­ka­la­jū­nai­tė džiau­gia­si, jog Kra­žius, ap­si­sto­da­mi kū­ry­bi­nė­je re­zi­den­ci­jo­je pa­žįs­ta vis dau­giau pa­sau­lio me­ni­nin­kų.

Pen­kias­de­šimt me­tų Kra­žiuo­se gy­ve­nan­tis bu­vęs mo­kyk­los di­rek­to­rius, vė­liau bend­ruo­me­nei va­do­va­vęs Sta­nis­lo­vas Bru­žas sa­ko, jog mies­te­lį gar­si­nan­ti is­to­ri­ja ir da­bar­tis yra ne kas ki­ta, o praė­ju­sių am­žių ir šių die­nų žmo­nių ge­ri dar­bai.

Kra­žiams tap­ti ma­žą­ja kul­tū­ros sos­ti­ne ir iš­gar­sė­ti kaip pa­trauk­liau­sia tu­riz­mui vie­ta pa­de­da tra­di­ci­niais ta­pę uni­ka­lūs ren­gi­niai, at­lie­pian­tys is­to­ri­nei praei­čiai.