Naujausios
Mažiau mūsų — mažiau Lietuvos
Pastaraisiais metais rajono demografinė situacija vis prastėja. Preliminariais šiemetinio gyventojų surašymo duomenimis, šimtais žmonių sumažėjo Pakruojo, dešimtimis — Linkuvos miestuose. Kaimuose gyventojų nykimas taip pat akivaizdus. O rajonas — ir taip turėjęs mažiausiai gyventojų apskrityje.
Janina ŠAPARNIENĖ
pakruojis@skrastas.lt
Tuštėjimo metas
Kol kas oficialiai tepaskelbta, kad šį pavasarį Pakruojyje gyveno 5460 žmonių, o Linkuvoje — 1679 gyventojai.
Prieš penkerius metus šie skaičiai buvo didesni — atitinkamai 461 bei 73 žmonėmis.
Kiek žmonių belikę kaimuose, statistikai kol kas neskelbia. O Pakruojo rajonas nuo visos šalies skiriasi tuo, jog 72,3 procentai žmonių gyvena kaimuose.
Neseniai rajono Tarybos patvirtintoje oficialioje turizmo plėtros studijoje piešiamas taip pat toli gražu nelinksmas Pakruojo paveikslas.
Remdamiesi Statistikos departamento 2010 metų pradžios duomenimis, studijos rengėjai informuoja, kad tuo laiku rajonas turėjo 26561 gyventoją.
Vaikų ir jaunuolių iki aštuoniolikos metų buvo 5101, 18— 62 metų amžiaus žmonių — 15935, o 63 metų ir vyresnių senjorų — 5025.
Taigi, beveik pusė pakruojiečių — nepilnamečiai ir pensininkai. Darbingų žmonių gyvena 60 procentų, mažiau, nei Lietuvoje ir Šiaulių apskrityje (atitinkamai 63 ir 62,1 procento).
Remiantis tais pačiais statistikais, nuo 2006 iki 2010 metų rajone gyventojų sumažėjo šešiais procentais, tai yra, triskart daugiau, nei vidutiniškai Lietuvoje.
Pakruojo civilinės metrikacijos skyriaus duomenimis, pernai rajone gimė 225 vaikai, 26 mažiau, nei 2009— aisiais. Šiuose sąrašuose atsirado ir 41 mažasis pakruojietis, gimęs užsienio šalyse (Norvegijoje, Ispanijoje, Airijoje, Didžiojoje Britanijoje ir kitose).
Į Anapilį 2010— aisiais palydėtas 361 rajono žmogus (užpernai — 403).
Taigi vien dėl gimimų — mirčių santykiu rajone pernai sumažėjo daugiau nei šimtu žmonių. Šiemetinė pirmojo pusmečio statistika: 198 mirusieji ir 106 naujagimiai.
Pakruojis pagal gyventojų skaičių ir taip buvo mažiausias apskrityje. Kaip prieš keletą metų susitikime su linkuviečiais Šiaulių apskrities administracijos atstovai viešai leptelėjo, pastaroji aplinkybė ir lėmė, jog kaip tik Pakruojo rajonas buvo pasiūlytas plėtoti didžiųjų kiaulių kompleksų biznį.
Čia buvo ketinama įkurti keliolika stambių kiaulininkystės įmonių. Pastarieji planai liko neįgyvendinti, nes sujudę tokios kaimynystės priešininkai kovojo piketais, o pastaraisiais metais — teismuose, kurie vis dar nesibaigia ir pasiekė jau Europos teisėjų kabinetus.
Kas tirpdo pakruojiškių gretas
Gyventojų mažėjimo priežastys analogiškos, kaip ir kitose vietovėse. Mokyklas baigę jaunuoliai išvyksta studijuoti, o baigę aukštuosius mokslus, tik vienas kitas susiranda rajone darbą ir grįžta. Nes vietų dažniausiai siūloma darbininkams, aptarnavimo sferos darbuotojams, kur nereikia nei magistro, nei bakalauro diplomų.
Rajono gyventojus stipriai retina emigracija, nors jos tikslūs skaičiai nežinomi. Pakruojiečių keliai jau seniai (dar iki oficialios narystės Europos Sąjungoje) buvo nusitiesę į Angliją ar Ispaniją — šiose šalyse darbas, nors anuomet nelegalus, leido išgyventi ištisoms šeimos ir per praėjusią krizę.
Įsitvirtinę pirmieji emigrantai išsivežė sutuoktinius, vaikus, tėvus.
Pakruojiečių sutiksi ir Airijoje, ir Danijoje, ir Norvegijoje, o pastaruoju metu — ir Vokietijoje. Civilinės metrikacijos skyriaus vedėjas Vitalijus Kacilevičius informavo, jog per pirmąjį šių metų pusmetį gimė vienuolika mažylių, kurių abu tėvai dirba užsienyje: Didžiojoje Britanijoje, Airijoje, Ispanijoje.
Grįždami paviešėti į tėviškę, jie atsiveža užsienietiškus gimimo liudijimus. Išduotos ir septynios pažymos pakruojiečiams susituokti užsienio valstybėse (pernai tokių pažymų per metus buvo surašytos devynios).
Mažėjant jaunų žmonių, įsisuka visa problemų karuselė. Stipriai sumažėjus rajone gimstamumui, jau prieš keletą metų uždarytas gimdymo skyrius Pakruojo ligoninėje.
Emigravus šeimoms su vaikais, tušti lieka suolai mokyklose, jos uždaromos, o pedagogai lieka be darbo. Ne vienos kaimo mokyklos kolektyvas nerimauja, skaičiuodami, kiek ateis pirmokų.
Jau praeityje tie laikai, kai kone kiekvienas abiturientas į klases iškilmingai atvesdavo po porą mažųjų mokinukų. Šiemet mokyklų duris pravėrė 243 dvyliktokai ir 210 pirmokėlių.
Nykimo dešimtmečiai
V. Kacilevičius yra sudaręs rajono demografinę padėtį 1990— 2010 metais atspindinčias lenteles su aprašais.
„Pastaruosius dvidešimt metų Pakruojo rajone, kaip ir visoje Lietuvoje, demografinė situacija blogėja. Kasmet gimsta vis mažiau kūdikių. Daugelis lietuvių pasirenka emigranto dalią, senesnieji išmiršta, jaunose šeimose vis rečiau krykštauja kūdikiai“, — teigia lentelių autorius.
SUDARYTOJAS: Civilinės metrikacijos skyriaus vedėjas Vitalijus Kacilevičius sudarė lenteles, atspindinčias Pakruojo demografinę situaciją per dvidešimt metų.
PLĖTIMASIS: Rajone vis plačiau driekiasi kapinės.
Autorės nuotr.