Naujausios
Mažėja nedarbas
Per šiuos metus Kelmės rajone nedarbas sumažėjo 4 procentais. Mažėjo ir kai kuriuose kituose apskrities rajonuose. Apie tai kalbėta Kelmės darbo biržoje įvykusioje diskusijoje „Situacija rajono darbo rinkoje“.
Regina MUSNECKIENĖ
reginamus@skrastas.lt
Darbo jėgos pasiūla mažėja
Šiaulių teritorinės darbo biržos Kelmės skyriaus vedėjas Stasys Povilaitis pateikė keletą skaičių.
Per dešimt šių metų mėnesių rajone sumažėjo 900 bedarbių.
Laisvos darbo vietos užpildomos 98,6 procento. Tačiau kai kurių profesijų kvalifikuotų darbuotojų trūksta. Sunkokai užpildomos virėjų, konditerių, mėsos išpjaustytojų, autoelektrikų, ekskavatorininkų, miško kirtėjų, siuvėjų, tekintojų, gaterininkų, mūrininkų ir maisto technologų darbo vietos.
Šių profesijų darbuotojų greitai pradės trūkti. Ir pagal šiandien galiojančią tvarką Darbo birža negali bedarbių siųsti šių profesijų mokytis. Iniciatyvą čia turi rodyti darbdavys. Bedarbis mokomas jo užsakymu.
Per šiuos metus 3 procentais padidėjo moterų nedarbas. Tačiau tiek pat procentų sumažėjo bedarbių vyrų. Šiek tiek sumažėjo jaunimo nedarbas. Tačiau padaugėjo bedarbių tarp penkiasdešimtmetį perkopusių žmonių.
Vienu procentu sumažėjo kaimo gyventojų nedarbas. Tarp kaimo vietovių geriausiai atrodo Užventis. Nedarbas čia, priklausomai nuo mėnesio, siekia 10 – 13 procentų. Šiek tiek daugiau kaip 13 procentų nedarbas siekia Šaukėnuose ir Pakražantyje.
Šiose vietovėse nedarbo lygis mažesnis negu rajono vidurkis. Mažiau bedarbių todėl, kad čia yra stambesnių įmonių: A.Vaupšo ūkis, auginantis ir perdirbantis daržoves, Šaukėnų duonos kepykla, Pakražančio kooperatyvas, medžio apdirbimo įmonė.
Didžiausias, 17 procentų viršijantis nedarbas šiuo metu yra Kelmės mieste ir Kelmės apylinkių seniūnijoje,Tytuvėnų mieste ir Tytuvėnų apylinkių seniūnijoje, Kukečių ir Vaiguvos seniūnijose.
Trukdo žema kvalifikacija
Diskusijoje aptartas ir šiandieninio kaimiško rajono bedarbio portretas.
Tik penktadalis visų bedarbių yra pasirengę darbo rinkai ir motyvuoti. Daugiausia, net 67,9 procento bedarbių yra motyvuoti, tačiau nepasirengę tinkamai atlikti siūlomą darbą. Tokių suskaičiuojama 2068. Dešimtadalis visų bedarbių nepasirengę darbo rinkai ir nemotyvuoti.
Panašūs rodikliai ir tarp jaunimo iki 29 metų amžiaus. Daugiausia, net 286 nekvalifikuoti bedarbiai. Su aukštuoju išsilavinimu darbo neranda 97, su viduriniu išsilavinimu ir profesine kvalifikacija – 202, su pagrindiniu išsilavinimu ir profesine kvalifikacija – 33, su viduriniu išsilavinimu – 137, su pradiniu – 48.
S.Povilaitis pasidžiaugė, jog šiuo metu vėl atkreipiamas dėmesys į kaimiškų rajonų darbo biržas. Padaugės vienu darbuotoju. Vienas tarpininkas rūpinsis jaunais bedarbiais.
Pristatyta ir darbo įgūdžių rėmimo programa, kai patirties neturinčiam jaunam bedarbiui bus priskiriamas mokytojas.
Diskusijoje dalyvavusiems darbdaviams darbo biržos darbuotojos siūlė kurti subsidijuojamas darbo vietas, supažindino su įvairiomis darbo vietų kūrimo rėmimo programomis.
Europietiški standartai ir lietuviškos galimybės
Diskusijoje dalyvavęs Savivaldybės administracijos direktorės pavaduotojas Vincas Metrikis klausė, ar nedarbas nesumažėjo dėl to, kad žmonės dirbtinai išbraukiami iš sąrašų, jiems pasiūlius neįmanomą darbą.
„Tarkim žmogui iš Kukečių pasiūlomas darbas Užventyje. Kaip jam nuvažiuoti? Susiekimo sistema visiškai išbalansuota. Automobilio bedarbis greičiausiai neturi. Be to, kelionė sunkiai atsipirktų kasdien važiuojant tokį atstumą. Realiai jis negali priimti tokio darbo pasiūlymo. Tuomet greičiausiai išbraukiamas iš bedarbių sąrašų,“ – galimą situaciją modeliavo V.Metrikis.
Darbo biržos atstovės paaiškino, jog pagal europinius standartus pirmiausia žmogui turi būti pasiūlomas tinkamas tai yra jo profesinę kvalifikaciją ir gebėjimus atitinkantis darbas, po to žiūrima, ar bus įmanoma jį dirbti praktiškai. Pagal tuos pačius europinius standartus žmogui galima siūlyti tokį darbą, kad jis nuvykimui ir grįžimui sugaištų ne ilgiau kaip tris valandas. Jeigu augina mažą vaiką, turi slaugomą ligonį arba pats yra neįgalus – kelionei gali sugaišti iki dviejų valandų.
Apie tai, kokia turi būti alga, kai į darbą reikia taip toli važiuoti, Europos direktyvos nieko nekalba.
„Nebūkim akli Europos direktyvų vykdytojai. Dėl geresnių rodiklių nemažinkim bedarbių. Inicijuokim įstatymus. Visos iniciatyvos turi kilti iš apačios,“ – biržos darbuotojus drąsino V.Metrikis.
Tačiau darbo biržos darbuotojos atkirto, jog kai kurie bedarbiai iš pašalpų gyvena geriau negu jos kasdien dirbdamos. Jie tiesiog įauginti į pašalpas. Yra pretenzingi. Nenori dirbti.
Autorės nuotr.
DISKUSIJA: Situaciją Kelmės rajono darbo rinkoje darbdaviams pristatė Šiaulių teritorinės darbo biržos Kelmės skyriaus vedėjas Stasys Povilaitis. Tarp darbdavių, biržos specialistų ir rajono vadovų kilo diskusija.
DARBAS: Raimonda Šalkauskaitė iš Varvalių kaimo gavo darbo Kelmėje, Anelės Valčiukienės karšykloje. Atidarius antrą cechą, čia sukurta 16 naujų darbo vietų.