Maldeniškių vasara paskirta lipdymui

Mal­de­niš­kių va­sa­ra pa­skir­ta lip­dy­mui

Mal­de­nių kai­mo (Jo­niš­kio ra­jo­nas) mo­te­rys ir vai­kai šią va­sa­rą lei­džia, mo­ky­da­mie­si lip­dy­ti. Jo­no Avy­žiaus vie­šo­sios bib­lio­te­kos Mal­de­nių fi­lia­le vyks­ta už­siė­mi­mai su mo­de­li­nu ir mo­liu. Pa­mo­ką, kaip su­kur­ti ke­ra­mi­nę lėlę-suvenyrą, praė­ju­sią sa­vai­tę ve­dė Šiau­lių glo­bos na­mų pa­da­li­nio „Go­da“ ke­ra­mi­kos stu­di­jos va­do­vė tech­no­lo­gė Sol­vei­ga Sta­ne­vi­čiū­tė, at­ve­žu­si ir žais­min­gą pa­ro­dą.

Lo­re­ta RIPS­KY­TĖ

loretar@skrastas.lt

Lėles-suvenyrus, ku­rie skir­ti pa­gy­vin­ti in­ter­je­rą, lip­dy­ti mo­kiu­si Šiau­lių glo­bos na­mų pa­da­li­nio „Go­da“ ke­ra­mi­kos stu­di­jos va­do­vė Sol­vei­ga Sta­ne­vi­čiū­tė pa­sa­ko­jo, kad šiam už­siė­mi­mui rei­ka­lin­gas spe­cia­liai pa­ruoš­tas mo­lis, ku­ris, kad ne­sud­rėk­tų, lai­ko­mas su­suk­tas į me­džia­gą ir plas­ti­ki­nį mai­šą, au­di­nių at­rai­žos (ge­riau­siai tin­ka tos, ku­rių ryš­kes­ni iš­ki­lūs raš­tai, fak­tū­ra – aut. pa­st.) bei įvai­rūs bui­ty­je nau­do­ja­mi skir­tin­go dy­džio du­be­nė­liai, puo­de­liai.

Pap­ras­tai lip­dant tai­ko­ma tri­jų rū­šių tech­ni­ka – „pi­ni­gė­lių“, vir­ve­li­nė, kai ran­ko­se su­for­muo­ja­ma vir­ve­lė, iš ku­rios su­su­ka­mi skri­di­nu­kai, spi­ra­lės ar ki­to­kios for­mos de­ta­lės, ir lakš­ti­nė, ka­da iš mo­lio ga­ba­lo iš­ko­čio­ja­mas lakš­tas.

Mal­de­niš­kiai dir­bo, tai­ky­da­mi „pi­ni­gė­lių“ bū­dą. S. Sta­ne­vi­čiū­tė paaiš­ki­no, kad pir­miau­sia ne­di­de­lį mo­lio ga­ba­lė­lį tarp del­nų tu­ri­me su­vo­lio­ti į ru­tu­liu­ką. Ta­da jį de­da­me į ne­di­de­lį du­be­nė­lį, iš­klo­tą me­džia­ga, ir su­plo­ja­me kaip „pi­ni­gė­lį“. Taip kar­to­ja­me daug sy­kių, „pi­ni­gė­lius“ klo­da­mi vie­ną prie ki­to, šiek tiek kraš­tus su­jung­da­mi, kad dar­bas bū­tų vien­ti­sas. Bū­ti­na šį bū­si­mą lė­lės si­jo­ną iš­plo­ti vie­no­dai, ki­taip sto­res­nė vie­ta dar­bą de­gant kros­ny­je ga­li pra­dė­ti spro­gi­nė­ti ir ne tik iš šio kū­ri­nio nie­ko ne­liks, bet ske­veld­ros ga­li su­ga­din­ti ki­tus kar­tu de­ga­mus lip­di­nius.

Vė­liau iš „pi­ni­gė­lių“ nu­lip­do­mas lė­lės kor­pu­sas, gal­va ir pa­ga­liau su­ko­čio­ja­mos il­gos ir plo­nos ran­kos bei ko­jos.

Dar­bą pui­kiai pa­gy­vin­tų ne tik au­di­nio, bet ir gam­ti­nių me­džia­gų – la­pų, ša­ke­lių – įspau­dai mo­ly­je, su­kur­da­mi sa­vi­tą raš­tą.

Nu­lip­dy­ti dar­bai džio­vi­na­mi vieną–dvi sa­vai­tes, atsižvelgiant į orą, kad iš­ga­ruo­tų van­duo. Po to lip­di­nius S. Sta­ne­vi­čiū­tė de­ga spe­cia­lio­je de­gi­mo kros­ny­je, maž­daug 950 laips­nių karš­čio tem­pe­ra­tū­ro­je. Po to lė­lės da­žo­mos gla­zū­ra. Po šio dar­bo se­ka dar vie­nas de­gi­mo eta­pas, jau be­veik 1000 laips­nių tem­pe­ra­tū­ro­je. Pa­bai­go­je lė­lės pa­da­bi­na­mos pa­puo­ša­lais iš ka­ro­liu­kų, vil­nos ar iš siū­lų pa­ga­min­tais plau­kais, ke­pu­rai­tė­mis ir t.t.

Mal­de­nių bib­lio­te­ko­je vai­kai taip pat šią va­sa­rą už­sii­ma lip­di­niais iš mo­de­li­no. Jie jau kū­rė ka­ro­liu­kų apy­ran­kes.

Au­to­rės nuo­tr.

Šiau­lių glo­bos na­mų pa­da­li­nio „Go­da“ ke­ra­mi­kos stu­di­jos lan­ky­to­jų nu­lip­dy­tas lė­les va­dovė Sol­vei­ga Sta­ne­vi­čiū­tė Mal­de­nių bib­lio­te­ko­je nu­spren­dė eks­po­nuo­ti su­so­din­tas ant kny­gų.

Sol­vei­ga Sta­ne­vi­čiū­tė ro­do su­for­muo­tą ru­tu­liu­ką, iš ku­rio bus su­plo­tas „pi­ni­gė­lis“, o iš daug to­kių su­jung­tų pi­ni­gė­lių at­si­ras ir lė­lės si­jo­nas ar­ba kor­pu­sas.

Itin su­si­kau­pu­si prie sa­vo lip­di­nio mal­de­niš­kė Sta­nis­la­va Mund­rie­nė.

Taip at­ro­do iš „pi­ni­gė­lių“ su­pil­dy­ti ir iš in­de­lių išim­ti lė­lių si­jo­nai.