
Naujausios
Liūdnos prognozės pagrindinėms mokykloms
Prieš dešimtmetį rajono politikai prognozavę, jog kaimo pagrindinių mokyklų neliks, buvo barami už perdėtą pesimizmą. Deja, šiandien tos prognozės pradeda pildytis. Dabar konstatuojama, jog nesikeičiant valstybės politikai dėl regionų, tos mokyklos sunykti yra pasmerktos.
Janina VANSAUSKIENĖ
pakruojis@skrastas.lt
Su mokyklos netektimi susitaikė
Degėsių kaimas – pačiame rajono pakraštyje, beveik prie Pasvalio rajono ribos. Čia nuo 1988 metų veikusi septynmetė, vėliau pagrindinė mokykla gyvena paskutinius mokslo metus. Ją šiandien lanko 47 mokiniai.
Mokykla, statyta keliems šimtams mokinių ( jos bendras patalpų plotas yra beveik 2000 kvadratinių metrų), šiandien atrodo apytuštė. Mokyklos direktorės Alinos Jokimčienės teigimu, ją lanko tik 7 vaikai iš Degėsių, visi kiti – suvežiojami iš aplinkinių kaimų apie 10 – 20 kilometrų spinduliu.
„Žinoma, kaimui liūdna, kad neliks mokyklos. Bet čia stipri kaimo bendruomenė, kūrybingi ir veiklūs žmonės ką nors sumanys“, – svarsto numatytos uždaryti mokyklos direktorė.
Kaimo bendruomenės lyderė Reda Gurkšnienė teigia, kad bendruomenei be mokyklos bus daug sunkiau: „Mes neturime kultūros darbuotojo – padėdavo pedagogai organizuojant renginius, pasinaudodavome jų kompiuteriu. Be to labai pasijusdavo, kai po vasaros prasidėdavo mokslo metai – kaimas iš karto atgydavo“, – apie mokyklos reikšmę mažam kaimeliui sako R. Gurkšnienė.
Bendruomenės pirmininkė ir kaimo žmonės norėtų, kad mokyklą panaikinus liktų bent biblioteka, kuria iki pietų naudojosi mokiniai, po pietų – kaimo gyventojai.
„Rinksimės šį šeštadienį tartis. Gal bent sporto salė liks jaunimui?“ – kaip netekus mokyklos bendruomenė bandys atitolinti nykstančio kaimo vardą, svarsto Reda. – Baisiausia, jei mokyklos pastatas liktų stovėti tuščias, išdaužytais langais“.
Išlaikymas – našta biudžetui
Nuo 2012-ųjų šiai mokyklai vadovaujanti A. Jokimčienė sako, jog ištuštėjusio pastato išlaikymas yra brangus ir jis krenta ant rajono savivaldybės biudžeto.
„Mokyklos pastatą šildo sena, nerenovuota katilinė, kūrenama akmens anglimis. Tai kas mėnesį atsieina apie 2000 eurų. Pridėjus dar už elektrą, vandenį, kitas komunalines paslaugas, susidaro iš tiesų didžiulė našta rajonui“, – išvadą daro pedagogė.
Nors Degėsiuose apie gresiantį mokyklos uždarymą kalbama jau ne pirmus metus, liūdniausia tiems, kurie neteks darbo. Direktorės teigimu, šioje mokykloje dirba tik viena vietinė pedagogė, kiti mokytojai – atvažiuojantys ne tik iš Šiaulių, Joniškio, bet ir Akmenės. Vietiniai gyventojai dirbo tik mokyklos aptarnaujančio personalo pareigose.
Jiems netekus darbo, Degėsiuose belieka vienintelis darbdavys – vietos žemės ūkio bendrovė. Arba bedarbio statusas.
Pastato likimas – nežinioje
Koks likimas laukia Degėsių mokyklos pastato – rūpestis ne tik kaimo žmonėms, bet ir galvos skausmas rajono valdžiai.
Šiomis dienomis meras Saulius Gegieckas ir Savivaldybės administracijos direktorė Erika Kižienė domėjosi veiklos apimtis rajone plečiančia privataus verslo įmone, kuri šiuo metu dairosi tam tinkamų pastatų. Degėsiečiai įsitikinę: jei verslininkus sudomintų mokyklos pastatas, kaimas būtų išgelbėtas nuo „mokyklos – vaiduoklio“.
„Kol kas dar viskas nežinioje. Yra pamąstymų, tačiau apie juos kalbėti dar anksti“, – redakcijai sakė kaimo bendruomenės pirmininkė.
Tuo tarpu Administracijos direktorė E. Kižienė teigia, kad tolimesnės pastato panaudojimo galimybės gali būti kelios: jei juo naudotis panorėtų visuomenininkai, pastatas būtų perduotas panaudai. Tačiau jei jo pageidautų privatus verslas, turėtų būti skelbiamas nuomos ar pardavimo aukcionai, po to, kai bus suformuotas pastato sklypas.
Trys gimnazijos ir viena pagrindinė
Rajono meras S. Gegieckas skaičiuoja, kad rajone prieš du dešimtmečius buvo apie 6000 moksleivių. Dabar – vos pora tūkstančių.
„Tačiau darželiuose vaikų nemažėja. Tai leidžia manyti, kad jaunos šeimos vaikus čia paaugina ir išvažiuoja. Kas į didesnius miestus, kas į užsienį“, – demografinius pokyčius rajone komentuoja meras.
Jis sako, kad prieš du dešimtmečius rajone buvo apie 30 tūkstančių gyventojų.
Šiuo metu skaičiuojama, kad Pakruojo rajone yra apie 21 tūkstantį gyventojų.
„Regionai tuštėja, kaimo mokyklos uždaromos. Vis dar laukiame naujosios Vyriausybės sprendimų skirti finansavimą mažų kaimo mokyklų išlaikymui. O kol to nėra, Klovainių miestelio pagrindinė mokykla dar lieka ant pertvarkos slenksčio – gal su bendruomene bus steigiamas daugiafunkcis centras?“, – svarsto meras.
Įgyvendinant mokyklų tinklo pertvarkos planą, pokyčių laukia ir Lygumų, Pakruojo „Žemynos“ bei Šukionių J. Noreikos pagrindinės mokyklos.
„Jei pildysis senos prognozės, rajone liks „Žemyna“ su skyriais – kaimų mokyklų padaliniais, ir trys gimnazijos: Linkuvos, Žeimelio ir „Atžalyno“, – rajono ugdymo įstaigų perspektyvas dėstė meras.
Degėsių mokyklos nuotr.
Praėjęs rugsėjis – paskutinis Degėsių pagrindinei mokyklai ir jos pedagogams. Mokyklos direktorė Alina Jokimčienė (ketvirta iš kairės).
Autorės nuotr.
Rajono meras Saulius Gegieckas pripažįsta, kad pesimistinė rajono mokyklų pertvarkos prognozė pildosi: rajone liks trys gimnazijos ir viena pagrindinė su keliais padaliniais kaimuose.