Linkuvos varpas \"Elijas\" skambėjo Vilniaus katedroje

MUMS RA­ŠO

Lin­ku­vos var­pas "Eli­jas" skam­bė­jo Vil­niaus ka­ted­ro­je

Lin­ku­vos Švč. Mer­ge­lės Ma­ri­jos Škap­lie­ri­nės baž­ny­čio­je esan­tis var­pas "Eli­jas" – vie­nas iš daug kur bu­vu­sių ir daug ma­čiu­sių var­pų. At­gal į gim­ti­nę 2002 me­tais jis su­grį­žo po 87 me­tus tru­ku­sių ke­lio­nių. Var­pas "Eli­jas" – vie­nas iš ver­tin­giau­sių 100 var­pų, da­ly­vau­jan­čių pro­jek­te „Glo­ria Lie­tu­vai“, skir­ta­me Lie­tu­vos vals­ty­bės at­kū­ri­mo 100-me­čiui. Šį kar­tą var­pui į Vil­nių ke­liau­ti ne­be­rei­kės – iš­kil­min­ga­me Lie­tu­vos at­kū­ri­mo 100-me­čiui skir­ta­me kū­ri­ny­je skam­bės jo įra­šas.

Pri­si­kė­lęs kaip fe­nik­sas – iš šu­kių

„Var­pas "Eli­jas" – ant­ros kar­tos lin­ku­vis“, – ti­ki­na dai­lės is­to­ri­kas dak­ta­ras Gin­tau­tas Ža­lė­nas. Sa­vo tei­gi­nius jis pa­grin­džia fak­tais.

Var­po is­to­ri­ja pra­si­dė­jo dar Šiau­rės ka­ro me­tu – 1702-1708 me­tais, kai per Lie­tu­vos že­mę ne kar­tą žy­gia­vo šve­dų ka­riuo­me­nė, vis­ką plėš­da­ma ir nai­kin­da­ma. Ypač ken­tė­jo ka­ta­li­kų baž­ny­čių var­pai. Pag­rin­di­nė tos nea­py­kan­tos prie­žas­tis – var­pas yra ir sig­na­li­nis inst­ru­men­tas, ne tik kvie­čian­tis mal­dai, bet ir įspė­jan­tis apie pa­vo­jų, ki­lu­sį gais­rą ar prie­šo ant­puo­lį. Tai­gi, kad var­pų dū­žiai ne­pra­neš­tų apie ar­tė­jan­tį prie­šą, šve­dai juos pa­pras­čiau­siai su­dau­žy­da­vo.

To­kio li­ki­mo neiš­ven­gė ir Lin­ku­vos baž­ny­čios var­pai – iš Ry­gos trau­kian­tys šve­dų ka­riai su­dau­žė se­nuo­sius baž­ny­čios var­pus, pa­lik­da­mi tik šu­kes. Lai­mė, kad tuo­met Lin­ku­vos baž­ny­čią val­dę vie­nuo­liai kar­me­li­tai jas iš­sau­go­jo ir nu­ri­mus ka­ro veiks­mams, pa­si­rū­pi­no nau­jo var­po lie­ji­mu.

Šiam dar­bui bu­vo pa­kvies­tas meist­ras Fi­li­pas Jo­kū­bas Giun­te­ris iš ne­to­li­mos Min­tau­jos (da­bar Lat­vi­jai pri­klau­san­ti Jel­ga­va), tuo­met bu­vu­sios Kur­šo ku­ni­gaikš­ti­jos sos­ti­ne.

Meist­ras čia pat Lin­ku­vo­je prie baž­ny­čios įreng­to­je lie­jyk­lo­je iš se­nų­jų var­pų šu­kių 1712 me­tais nu­lie­jo var­pą. Jo lie­me­ny­je nu­lie­tas ei­lė­raš­tis len­kų kal­ba, ki­to­je pu­sė­je – įra­šas dar­ky­ta lo­ty­nų kal­ba su vo­kiš­kais in­tar­pais.

„Ant var­po su klai­do­mis nu­lie­tas len­kiš­kas ei­lė­raš­tis ir lo­ty­niš­ki įra­šai ro­do, kad meist­ras ne­bu­vo bai­gęs di­de­lių moks­lų. Ta­čiau be­veik pu­sę to­nos sve­rian­tį var­pą nu­lie­jo tvir­tą ir at­spa­rų – jis iš­li­ko svei­kas net ta­da, kai per 2012 me­tų Šv. Ve­ly­kas nu­kri­to iš sa­vo krės­lo (taip va­di­na­ma var­po pa­ka­bi­ni­mo vie­ta) ir įlau­žė var­pi­nės grin­dis. O tai bu­vo vie­nas iš pir­mų­jų (jei ne pa­ts pir­mas) F. J. Giun­te­rio nu­lie­tų var­pų“, – at­sklei­džia skau­džias var­po pa­tir­tis dai­lės is­to­ri­kas G. Ža­lė­nas.

Tie­sa, bu­vo ir ki­tų ver­si­jų dėl var­po tvir­tu­mo – pa­mal­džios mo­te­rys šne­ka, kad var­pą ta­da ap­sau­go­jo le­gen­di­nis kar­me­li­tų or­di­no įkū­rė­jas pra­na­šas Eli­jas, ku­rio var­das su­teik­tas var­pui ir ku­rio at­vaiz­das su lieps­no­jan­čiu ka­la­vi­ju ran­ko­je nu­lie­tas ant var­po lie­mens.

Ke­lio­nės: Lin­ku­va – Mask­va – Vil­nius – Lin­ku­va

Po­rą šimt­me­čių var­pas kvie­tė Lin­ku­vos gy­ven­to­jus mels­tis, iš­ly­dė­jo mi­ru­sius, įspė­jo apie pa­vo­jus. Ta­čiau jo ra­my­bę su­drums­tė to­li­mes­ni is­to­ri­jos vin­giai. 1915 me­tais puo­lant vo­kie­čių ka­riuo­me­nei, "Eli­jas" kar­tu su dar dviem Lin­ku­vos var­pais bu­vo iš­vež­tas į Mask­vą. Kad nea­ti­tek­tų vo­kie­čiams, ku­rie dėl spal­vo­tų me­ta­lų, rei­ka­lin­gų ka­ro pra­mo­nei, trū­ku­mo, kaip ža­lia­vą nau­do­jo var­pus, va­ri­nius sto­gus ir net vir­tu­vės in­dus. Šio ka­ro me­tu į Ru­si­jos gi­lu­mą bu­vo iš­vež­ti tūks­tan­čiai var­pų iš di­džiu­lės te­ri­to­ri­jos nuo Bal­ti­jos iki Juo­do­sios jū­ros.

Pa­si­bai­gus pir­ma­jam pa­sau­li­niam ka­rui, Lie­tu­vos, Len­ki­jos, Lat­vi­jos dip­lo­ma­tai sten­gė­si su­si­grą­žin­ti iš sa­vo ša­lies iš­vež­tą tur­tą. Li­ki­mas lė­mė, kad var­pas "Eli­jas" ati­te­ko len­kams ir at­ke­lia­vo į tuo­met jų oku­puo­tą Vil­nių. 1924 me­tais jis vėl su­skam­bė­jo Lie­tu­vo­je, ta­čiau ne gim­to­jo­je Lin­ku­vo­je, o Vil­niaus ka­ted­ros var­pi­nė­je.

Čia var­pas ta­po svar­bių is­to­ri­nių įvy­kių liu­di­nin­ku – jis skam­bė­jo 1939 me­tais, kai Lie­tu­va at­ga­vo Vil­nių, su­skam­bo ir 1990 me­tais ko­vo 11-ąją, kai bu­vo at­kur­ta Lie­tu­vos ne­prik­lau­so­ma vals­ty­bė.

„2002 me­tais Vil­niaus ar­ki­ka­ted­ra ga­vo do­va­nų iš Kel­no ar­ki­vys­ku­pi­jos še­šis nau­jus var­pus. Se­nie­ji var­pai bu­vo nu­ka­bin­ti ir pla­nuo­ta per­leis­ti juos baž­ny­čioms, ku­rioms rei­kė­jo var­pų. Da­rant var­pų ap­ra­šy­mus, man pa­vy­ko at­pa­žin­ti, kad vie­nas jų – Lin­ku­vos var­pas, ir jis dar tais pa­čiais 2002 me­tais grį­žo at­gal į Lin­ku­vą. Taip pa­si­bai­gė 87 me­tus tru­ku­si Lin­ku­vos var­po ke­lio­nė na­mo“, – bai­gė pa­sa­ko­ti var­po "Eli­jo" is­to­ri­ją G. Ža­lė­nas.

Var­pai – is­to­ri­jos ir da­bar­ties jung­tis

Ne vie­nas Lie­tu­vos var­pas ga­li pa­pa­sa­ko­ti įspū­din­gą sa­vo is­to­ri­ją. Sie­kiant jas pri­si­min­ti, at­kreip­ti dė­me­sį į Lie­tu­vos var­pus ir bu­vo ini­ci­juo­tas pro­jek­tas „Glo­ria Lie­tu­vai“.

„Pro­jek­tu „Glo­ria Lie­tu­vai“ kvie­si­me įsi­klau­sy­ti į Lie­tu­vos var­pų skam­be­sį, pa­žvelg­ti į Lie­tu­vą pro var­pi­nės lan­gą. Var­pų skam­bė­ji­mas – tar­si gy­va is­to­ri­jos tą­sa, kvie­čian­ti su­si­telk­ti bei atei­ties kar­toms per­duo­ti jos pra­smę. Šian­dien mes tu­ri­me ga­li­my­bę skam­bin­ti ry­to­jui“, – ko­men­tuo­ja pro­jek­to idė­ją jo su­ma­ny­to­jas Da­lius Aba­ris.

Pro­jek­to kū­ry­bi­nė ko­man­da va­ži­nė­ja po Lie­tu­vos mies­tus ir kai­mus, įra­ši­nė­da­ma ir fil­muo­da­ma svar­biau­sius kraš­to var­pus. Bus įam­žin­tas sim­bo­li­nis skai­čius – šim­tas var­pų: ne tik ver­tin­giau­si is­to­ri­niai var­pai, bet ir lie­tu­viams emo­ciš­kai svar­būs; var­pai, ku­rie kvie­čia mels­tis vi­sų tra­di­ci­nių Lie­tu­vos krikš­čio­niš­kų kon­fe­si­jų at­sto­vus.

Vi­sų šių var­pų skam­be­sys ir is­to­ri­jos su­si­lies į vie­ną Lie­tu­vos at­kū­ri­mo 100-me­čiui skir­tą kū­ri­nį. Jo prem­je­ra – 2018-ųjų va­sa­rio 16-ąją, jis bus tie­sio­giai trans­liuo­ja­mas ir per Lie­tu­vos na­cio­na­li­nę te­le­vi­zi­ją. Pro­jek­tas „Glo­ria Lie­tu­vai“ – vie­nas iš Lie­tu­vos at­kū­ri­mo 100-me­čiui skir­tų pro­jek­tų. Jį glo­bo­ja Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Pre­zi­den­tė Da­lia Gry­baus­kai­tė.

Pro­jek­to „Glo­ria Lie­tu­vai“ idė­jos au­to­rius – Da­lius Aba­ris, bend­raau­to­riai: Kip­ras Ma­ša­naus­kas, Ro­mas Li­lei­kis, Edi­ta Mil­da­žy­tė. Pro­jek­to kon­sul­tan­tai: is­to­ri­kai Gin­tau­tas Ža­lė­nas, Liu­das Jo­vai­ša, Au­ri­mas Šve­das.

Vai­da SA­MUO­LY­TĖ

Ar­tiom MYŠ­KIN nuo­tr.

Lin­ku­vos baž­ny­čio­je ti­kin­čiuo­sius kvie­čia vie­nas įspū­din­giau­sių Lie­tu­vos var­pų.

Var­pas Eli­jas į Lin­ku­vą grį­žo be­veik po de­vy­nių de­šimt­me­čių.