Naujausios
Linkuvietės rankdarbiai skirti įvairioms progoms
Linkuvoje gyvenanti Vida Šurnienė šiemetinių Kalėdų bei Naujųjų metų šventes puošė nertomis eglutėmis – gaubtais. Vieną tokią eglutę ponia Vida išsiuntė ir „Šiaulių krašto“ konkursui „Mano Kalėdos“.
Janina ŠAPARNIENĖ
pakruojis@skrastas.lt
Šventės su nerta eglute
Konkursui skirtą eglutę V. Šurnienė kūrė trejetą dienų. Per porą dienų iš šviesiai rusvų siūlų nunėrė eglutės pagrindą, o iš žalių – banguojančias „šakas“, apnėrė jų pakraščius baltais.
Trečioji diena buvo skirta rankdarbiui užbaigti: adata kruopščiai išpešioti baltuosius siūlus taip, kad jie sudarytų žvilgančio šerkšno įspūdį.
„Eglutę reikia nerti nuo viršaus. Paprasta šešių akučių pynelė sujungiama. Neriama stulpeliais su dviem užmetimais, kiekvieną eilę platinant tiek, kiek reikės, kad eglutę – gaubtą būtų galima užmauti ant numatyto pagrindo“, – pasakojo V. Šurnienė.
Šakas eglutei linkuvietė nėrė stulpeliais be užmetimo, rankdarbį vėl platindama savo nuožiūra – tiek, kiek atrodė reikalinga. Šakų plotis toks, kad viršutinės iš dalies uždengtų apatines ir nesimatytų pagrindo. Pačiai eglutei, pasak V. Šurnienės, tinka bet kokie siūlai. Tuo tarpu šakų pakraščiams apnerti naudojami poliestero siūlai – žolė. Būtent šios žolės plaušelių pešiojimas iš nėrinio užtrunka, kol sudaromas reikalingas įspūdis.
Maždaug trisdešimties centimetrų aukščio dirbinį – gaubtą šventinio šampano buteliui – V. Šurnienė papuošė iš saldainių surištomis žvaigždėmis.
„Eglutę galima puošti ir nedideliais spalvotais ar žvilgančiais karoliukais, pačių pasidarytais papuošalais iš šiaudų. Neįmanoma nunerti visiškai vienodų eglučių, kiekviena kažkuo skiriasi. Tokie gaubtai ant šventinio stalo padeda sukurti gerą nuotaiką“, – sako linkuvietė.
Ponia Vida jau žino, kad išvaizdžios ir praktiškai pritaikomos eglutės – maloni dovana. Pati jų artimiems žmonėms per šventes padovanojo porą. O atnešus šių rankdarbių į prieškalėdinę rajono neįgaliųjų darbų mugę, pirkėjai eglutes netruko išsinešti, nesiderėdami dėl kainos.
Nertos eglutės dar vienas privalumas – po švenčių nereikia išmesti: sulankstytas daug vietos neužimantis rankdarbis gali laukti iki kitų metų, tereikės tik „žaisliukus“ atnaujinti ar pakeisti.
Gražiadarbės pilna mokymuose
V. Šurnienė eglutę – gaubtą pirmą kartą pamatė praėjusį pavasarį Pasvalyje, kuomet su bendraminčiais svečiavosi pas šio rajono neįgaliuosius. Laiko atidžiau išnagrinėti sudominusį rankdarbį linkuvė neturėjo – apžiūrėjo tik trumpai, kaip ir kitus tuo metu vykusios parodos darbus.
Todėl pati galvojo, kaip reikėtų eglutę nerti.
V. Šurnienė ne vienerius metus dalyvauja tautodailės parodose. Ne tik eksponuoja savo rankdarbius, bet apžiūri ir kitų gražiadarbių kūrybą, dalijasi patirtimi.
Pakruojiškiai jau pastebėjo, jog ponia Vida – nuolatinė švietėjiškų renginių ar kursų rankdarbių mėgėjams lankytoja. Linkuvietę domina ir senosios rankdarbių tradicijos, ir iš viso pasaulio ateinančios žinios apie būdus papuošti savo aplinką ir save.
Autorės nuotr.
EGLUTĖ: Linkuvietė Vida Šurnienė šiemetinėms šventėms nunėrė puošnią ir praktišką eglutę – gaubtą.