Naujausios
Linkuvietės namus puošia rankdarbiai
Linkuvietės laikraščio skaitytojos Teodoros Jasilionienės namus puošia rankdarbiai – mezginiai, nėriniai, siuviniai, pynimai iš šiaudų ir vytelių. Kai kurie šeimininkės buitį gražina dešimtmečius, o ji pati vis dairosi, ką dar naujo išmokus.
Janina ŠAPARNIENĖ
pakruojis@skrastas.lt
Šiaudinukai tinka visur
Ponia Teodora rikiuoja savo pynimus – krepšelius vaisiams, saldainines, padėkliukus kavos ar arbatos puodeliams.
„Tokių padėkliukų su pintais kraštais galima prikurti įvairiausio dydžio, tinkančių ir lėkštėms, ir kitiems indams pastatyti. Kaip ir krepšelių, galinčių papuošti stalą. Šiaudiniai dirbiniai nebijo vandens, nukritę nesudūžta (pagrindą laiko apipinta viela), juos paprasta prižiūrėti. Pamatei, kad apdulkėjo – nuskalauji vandenyje, išdžiovini ir toliau naudoji. Vienas pirmųjų krepšelių mano namuose stovi jau kokius dvidešimt metų ir dar kiek stovės“, – šypsosi moteris.
T. Jasilionienė, nuo seno mėgusi puoštis ir namus puošti savo rankdarbiais, pinti iš šiaudų išmoko Pakruojo neįgaliųjų draugijos rengiamuose kursuose, mokėsi iš literatūros, kur buvo pateikta pynimo schemų.
„Pynimai yra nevienodi: raštas penkių šiaudelių bus smulkesnis, nei supintas iš keturių. Juos galima gražiai suderinti. Pinti gali išmokti visi, bet reikės daug kantrybės ir kruopštumo“, – sako ponia Teodora, šių savybių nepritrūkusi nei prie rankdarbių, nei per ilgus darbo buhaltere įvairiose įstaigose metus.
T. Jasilionienės nuomone, šiaudiniai dirbiniai tinkami ne tik prie liaudiško stiliaus interjero.
Iš šiaudų galima sukurti dovanų įvairioms progoms. Valentino arba lietuvių meilės deivės Mildos dieną mielus žmones iš šiaudų pintomis širdelėmis apdovanojusieji neabejotinai bus įvertinti už originalumą.
Progų nupinti iš šiaudų išvaizdžius varpelius – taip pat netrūksta. Tokius varpelius galima dovanoti mokytojams ir moksleiviams mokslo metų pradžios (pabaigos) proga, jie gali būti Velykų, Kalėdų suvenyrais ar kalėdinės eglutės papuošalais. Pastariesiems tikslams taip pat puikiai tinka šiaudiniai angeliukai.
Ponia Teodora bendraminčių neįgaliųjų renginiui iš šiaudų pridarė suvenyrų – paukščių, simbolizuojančių žmogaus norą siekti savo svajonių. Keletas jų įsikūrė ir šeimininkės namuose: puošia jos sukurtą sodą, supasi tarp kambaryje žaliuojančių gėlių.
Svetainėje po šviestuvu kabo Teodoros sodas, kitas – prie veidrodžio.
„Sodai laikomi ypatinga namų puošmena, nuo seno lietuvių trobose jiems nebuvo kitos vietos, kaip seklyčia. Ir dabar juos derėtų pritaikyti svetainėje, pagal papročius“, – sako gražiadarbė.
Namai pilni rankdarbių
Linkuvietė mieste žinoma ne tik dirbiniais iš šiaudelių. Namuose ant sofų pūpso siuvinėtos spalvingais raštais ar nėriniais puoštos dekoratyvinės pagalvėlės. Spintelės, stalai nukloti megztomis, nertomis staltiesėmis, staltiesėlėmis, takeliais, po gėlių vazonais – įvairiaraštės servetėlės. Ant svetainės stalo keliasdešimt metų žydi spalvingomis gėlėmis siuvinėta staltiesė, o laukdama svečių, šeimininkė ant jos viršaus dar užtiesia kitą, nertą – kad atrodytų įdomiau.
Ponios Teodoros nunertos dekoratyvinės pelėdos jau išskridę ne tik į kitus Lietuvos pakraščius, bet ir į užsienio šalis – jas dovanų išvežė rankdarbiu susižavėję kraštiečiai.
Vasaros laukia linkuvietės nertos skrybėlaitės nuo saulės, lengvučiai megzti šalikėliai. Ant sienų – ant šilko jos nutapyti paveikslėliai.
T. Jasilionienė ne kartą dalyvavo rajono tautodailininkų kūrybos parodose, jos rankdarbiai eksponuoti analogiškose apskrities gražiadarbių parodose Šiauliuose.
„Pamatau ką nors naujo, įdomaus – ir pati noriu išmokti tokį daiktą sukurti. Lankau visus rankdarbių kursus, į kokius tik galiu patekti. Prieš kiek metų neįgaliųjų darbų mugėje Vilniuje pamačiau iš popieriaus išlankstytas gulbes. Nusipirkau, namie išardžiau ir išsiaiškinau, kaip tokie rankdarbiai kuriami“, – šypsosi šeimininkė.
Mokosi T. Jasilionienė ir iš literatūros, pasinaudoja rankdarbių žurnalais užsienio kalbomis: „Na ir kas, kad kalbos nemoku ir aprašo neperskaitau. Pažiūriu į dirbinio schemą – ir sužinau, kur kokia kilpelė ar „užmetimas“.
Pirmųjų rankdarbių Teodorą pamokė mama, buvusi žinoma apylinkių siuvėja, kviečiama po keletą dienų apsiūti vienos ar kitos šeimos.
Linkuvoje – visas gyvenimas
Namus, kuriuos išpuošė rankdarbiais, T. Jasilionienė pasistatė kartu su jau Amžinybėn iškeliavusiu vyru.
„Baigiau Linkuvoje mokyklą, ir likau čia visą gyvenimą. Tuo po vidurinių mokslų man pasiūlė buhalterės darbą. Įstaigos keitėsi, o aš be vietos nė karto nebuvau likusi. Vos sulaukusi žinios, kad vieną ar kitą darbovietę uždarys, jau būdavau kviečiama į kitą. Kai Linkuvos rajoną prijungė prie Pakruojo, siūlė ir man važinėti į naujojo rajono centrą. Bet kaip tik tuo metu statėmės namą, ir nutariau geriau likti Linkuvoje“, – prisiminė ponia Teodora.
Buhalterija linkuvietę išmokė kruopštumo ir kantrybės, šias savybes ji „įdarbina“, mokydamasi naujų rankdarbių. Nes kartais ne iš sykio pasiseka perprasti, kaip ką daryti.
„Užsispiriu ir darau, kol išeina, kaip reikia. Galiu dirbinį išardyti ir pradėti iš naujo. Jei paliksiu klaidą – nežinantis gal ir nepastebės. Tačiau tokius pat rankdarbius kuriantiems žmonėms klaida tikrai į akis kris. Čia jau kaip buhalterijoje: jei „galai nesueina“ nors vieninteliu centu – privalai ištaisyti apsirikimą“, – savo mėgstamą užsiėmima su profesija lygina T. Jasilionienė.
Autorės nuotr.
SIEKIS: Linkuvietė Teodora Jasilionienė nuolat siekia išmokti ko nors naujo. Šiemet ji važinėja į žinomos tautodailininkės vadovaujamus pynimo iš šiaudų kursus Pakruojyje, kur sukūrė ir šią nuotaikingą širdelę.
PELĖDA: Namuose beliko tik viena nerta pelėda – kitos „išskrido“ pas šiuo dirbiniu susižavėjusius žmones.
RANKDARBIAI: Siuvinėtais, nertais rankdarbiais šeimininkė gali nukloti visus namus.
ĮVAIROVĖ: Ponios Teodoros dirbiniai – įvairūs: ir pynimai iš šiaudelių bei vytelių, ir tapyti ant šilko paveikslėliai.