Linkuviečiams daržus pažadėta išsaugoti

SKAI­TY­TO­JAI KREI­PIA­SI

Lin­ku­vie­čiams dar­žus pa­ža­dė­ta iš­sau­go­ti

Į re­dak­ci­ją krei­pė­si gru­pė lin­ku­vie­čių, gy­ve­nan­čių Jo­niš­kė­lio gat­vės dau­gia­bu­čiuo­se. Žmo­nės ne­ri­ma­vo, kad, vie­nam vers­li­nin­kui įtei­si­nus že­mės skly­pą prie įsi­gy­tų ko­mer­ci­nių pa­sta­tų, dau­gia­bu­čių gy­ven­to­jai ne­teks sa­vo dar­žiu­kų, šilt­na­mių. Žmo­nės kė­lė klau­si­mą: ko­dėl vers­li­nin­kui su­tei­kia­ma tei­sė į tą že­mę, o mums ne?

Ja­ni­na VAN­SAUS­KIE­NĖ

pakruojis@skrastas.lt

Ne­ri­mas dėl pla­nų

Kai lin­ku­vie­tis Vi­lius Min­gai­la su­ži­no­jo, jog Jo­niš­kė­lio gat­vės ga­le, bu­vu­sios ta­ros su­pirk­tu­vės pa­sta­tą įsi­gi­jęs vers­li­nin­kas ke­ti­na įtei­sin­ti že­mės skly­pą, su­ne­ri­mo ne tik jis, bet ir kai­my­nai. Mat ėmė aiš­kė­ti, kad skly­pas prie įsi­gy­tų pa­sta­tų bū­siąs di­di­na­mas, to­dėl ke­li gy­ven­to­jai ne­teks ne­to­lie­se esan­čių dar­žiu­kų ir šilt­na­mių.

„Mes ta že­me nau­do­ja­mės jau ket­vir­tą de­šim­tį me­tų. Čia anks­čiau au­go ka­ka­ry­kai, to­dėl arėm, ve­žėm že­mių, kad dar­žo­vių už­siau­gin­tu­mėm“, – apie skly­pe­lius, ku­rių kiek­vie­nas sie­kia iki ke­lių arų, kal­bė­jo lin­ku­vie­čiai.

Re­dak­ci­jos pa­šne­ko­vai pa­tvir­ti­no, jog jais nau­do­ja­si ne­tu­rė­da­mi jo­kių do­ku­men­tų (lei­di­mų ar su­tar­čių), nie­ka­da ne­mo­kė­jo jo­kių mo­kes­čių. Vals­ty­bi­nė­je že­mė­je au­gin­ti dar­žo­ves jiems prieš dau­ge­lį me­tų bu­vo lei­dęs Lin­ku­vos se­niū­nas, sa­ky­da­mas, „kad tik neaug­tų ka­ka­ry­kai“.

„Jei ta že­mė vals­ty­bės, ko­dėl vers­li­nin­kui su­tei­kia­ma tei­sė ją įsi­gy­ti, o mums to­kios tei­sės nė­ra?“ – tei­ra­vo­si V. Min­gai­la.

Spren­di­mą ren­gia ar­chi­tek­tas

Lin­ku­vie­tis į re­dak­ci­ją at­vy­ko, tu­rė­da­mas dvi vers­li­nin­kui ren­gia­mų že­mės pla­nų ko­pi­jas: vie­ną, ku­rio­je vers­li­nin­kui pla­nuo­ja­mas skly­pas kliu­do ar vi­sai „už­klo­ja“ pen­kių lin­ku­vie­čių dar­žiu­kus, ki­tą – gal po­rą tre­je­tą met­rų nu­rė­šian­tį gy­ven­to­jų su­si­pil­tų lys­vių.

Lin­ku­vie­čiai, „Pak­ruo­jo kraš­to“ ly­di­mi, ap­si­lan­kė pas Sa­vi­val­dy­bės ar­chi­tek­tą Ar­tū­rą Šu­kį. Ar­chi­tek­tas pa­tvir­ti­no šiuo me­tu ren­gian­tis Sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­riaus įsa­ky­mą dėl spren­di­mo, ku­riuo bus įtei­si­na­mas že­mės skly­pas prie vers­li­nin­ko šei­mos įsi­gy­tų pa­sta­tų.

Ar­chi­tek­to tei­gi­mu, du pla­nai su skir­tin­go dy­džio skly­po te­ri­to­ri­jo­mis į lin­ku­vie­čių ran­kas pa­te­ko dėl to, kad dar­žiu­kų vals­ty­bi­nė­je že­mė­je tu­rė­to­jams vie­no ko­pi­ja duo­ta Lin­ku­vos se­niū­ni­jo­je, ki­tą įtei­kė ar­chi­tek­to tar­ny­ba. „Šie pla­nai – ma­no dar­bi­niai do­ku­men­tai, jie ne­pat­vir­tin­ti ir at­si­ra­do skir­tin­gu me­tu ren­giant mi­nė­tą­ spren­di­mą“, – įta­ri­mus lin­ku­vie­čiams sklai­dė A. Šu­kys.

Iš Lin­ku­vos at­vy­ku­sie­ji su­ži­no­jo, kad ne­le­ga­liai jų įdirb­ta ir nau­do­ja­ma že­mė – vals­ty­bi­nė, ku­rio­je (pa­gal 1992 me­tais pa­tvir­tin­tą Lin­ku­vos mies­to plėt­ros pla­ną) nu­ma­ty­ta bu­vo sta­ty­ti dar vie­ną dau­gia­bu­tį, ka­ti­li­nę, ūki­nį pa­sta­tą bei ga­ra­žus šio dau­gia­bu­čio gy­ven­to­jų po­rei­kiams.

„Aki­vaiz­du, kad to jau nie­ka­da ne­be­bus“, – sam­pro­ta­vo lin­ku­vie­čiai.

„Bet čia ko­lek­ty­vi­niai so­dai ne­nu­ma­ty­ti“, – pri­mi­nė ar­chi­tek­tas, pa­­žymė­da­mas, kad vals­ty­bi­ne že­me nau­do­tis ne­mo­ka­mai – ne­ga­li­ma.

„Ma­ta­vi­mai – po ge­ro mė­ne­sio“

O iš Na­cio­na­li­nės že­mės tar­ny­bos Pak­ruo­jo sky­riaus ve­dė­jo Aud­riaus Ra­dec­kio ka­bi­ne­to lin­ku­vie­čiai išė­jo su vil­ti­mi.

Ve­dė­jas pa­ti­ki­no, kad ra­jo­ne pa­na­šių at­ve­jų yra ne vie­nas. Jie at­si­ra­do po to, kai vals­ty­bi­nės že­mės nuo­mos rei­ka­lai iš se­niū­ni­jų bu­vo per­duo­ti Na­cio­na­li­nės že­mės tar­ny­bai. Tuo­met paaiš­kė­jo, kad se­niū­ni­jo­se ne­bu­vo su­da­ri­nė­ja­mos su­tar­tys su dar­žiu­kus vals­ty­bi­nė­je ne­nau­do­ja­mo­je že­mė­je įsi­ren­gu­siais gy­ven­to­jais, jie ne­mo­kė­jo ir že­mės nuo­mos mo­kes­čių.

„Ma­nau, kad po ge­ro mė­ne­sio jūs jau tu­rė­si­te lei­di­mus nau­do­tis ta že­me. Iki to lai­ko tu­rė­tų bū­ti konk­re­čiai su­žy­mė­tos kiek­vie­no jū­sų dir­ba­mos že­mės ri­bos, kad bū­tų ga­li­ma at­lik­ti tiks­lius ma­ta­vi­mus, o pa­gal juos – že­mės nuo­mos skai­čia­vi­mus“,– aiš­ki­no A. Ra­dec­kis.

Ve­dė­jo tei­gi­mu, ma­ta­vi­mus at­liks jo sky­riaus spe­cia­lis­tas.

Ve­dė­jas pa­ti­ki­no, kad lin­ku­vie­čiams, ku­rių dar­žiu­kai re­mia­si į pro­jek­tuo­ja­mą že­mės skly­pą, „ga­li tek­ti juos tre­je­tą met­rų pa­trauk­ti“. Tai ir bū­sian­ti vi­sa pro­ble­ma.

„Ma­nau, vals­ty­bei tos že­mės greit ne­pri­reiks, o įtei­si­nus že­mės nau­do­ji­mą, dar tiek pat me­tų tu­rė­si­te tei­sė­tai nau­do­ja­mus skly­pe­lius dar­žams“, – su vil­ti­mi lin­ku­vie­čius iš­ly­dė­jo A. Ra­dec­kis.

Au­to­rės nuo­tr.

ŽE­MĖ: Lin­ku­vie­čiai, žo­di­niu se­niū­ni­jos lei­di­mu nau­do­ję­si vals­ty­bi­ne že­me, ap­si­džiau­gė ga­lė­sią įtei­sin­ti skly­pe­lių nuo­mą.