Ligos ir skurdo spąstuose

Ligos ir skurdo spąstuose

Li­gos ir skur­do spąs­tuo­se

Kel­mės ra­jo­ne, Vai­gu­vos se­niū­ni­jos Kla­pa­taus­kių kai­me gy­ve­nan­ti Sil­va Bal­sie­nė jau dvy­li­ka me­tų ser­ga iš­sė­ti­ne skle­ro­ze. Gau­na tik 107 eu­rus neį­ga­lu­mo pa­šal­pos, nes su­si­rgu­si bū­da­ma 33 me­tų neį­gi­jo di­de­lio dar­bo sta­žo.

Prieš pen­kis mė­ne­sius mo­te­ris pa­ty­rė dar vie­ną skau­dų li­ki­mo smū­gį – mi­rė vy­ras. Li­ku­si su sū­nu­mi ji tu­ri gy­dy­tis ir pra­gy­ven­ti iš pust­re­čio šim­to eu­rų pa­šal­pų. Nuo rug­sė­jo pa­ja­mos su­ma­žė­jo dar 45 eu­rais. Ka­dan­gi sū­nus bai­gė vi­du­ri­nę mo­kyk­lą ir mo­ko­si pro­fe­si­jos, jam jau ne­prik­lau­so pa­ra­ma.

Re­gi­na MUS­NEC­KIE­NĖ

reginamus@skrastas.lt

Pa­la­tos drau­gei su­spau­dė šir­dį

Sil­vos Bal­sie­nės is­to­ri­ją re­dak­ci­jai pa­pa­sa­ko­jo prieš po­rą sa­vai­čių kar­tu su ja li­go­ni­nė­je gu­lė­ju­si mo­te­ris.

„Šir­dį su­spau­dė pa­ma­čius, kaip jau­čia­si sun­kiai ser­gan­ti, dėl vy­ro mir­ties iš­gy­ve­nan­ti ir dar skur­do ka­muo­ja­ma mo­te­ris. Nie­kas jos nė kar­to neap­lan­kė. Ne­tu­rė­jo pi­ni­gų vais­tams. Pa­sa­ko­jo, jog na­muo­se daž­niau­sia val­gan­ti ba­to­ną su ar­ba­ta. Gu­lė­da­ma li­go­ni­nė­je rū­pi­no­si na­muo­se li­ku­siu sū­num. Jis su­si­rgo. Pa­ti bū­da­ma li­go­ni­nė­je kvie­tė jam grei­tą­ją pa­gal­bą, nes kai­my­nų Kla­pa­taus­kiuo­se be­veik nė­ra. Tro­bos iš­tuš­tė­ju­sios.“, – pa­sa­ko­jo li­go­ni­nė­je skur­do pri­spaus­tą mo­te­rį pa­ži­nu­si kel­miš­kė.

Su­ma­žin­ta pa­šal­pa

Nu­vy­ko­me į Kla­pa­taus­kių kai­mą. Ne­koks ke­le­lis ve­da į kai­mą nuo Kel­mės – Už­ven­čio plen­to. Prie kuk­laus na­me­lio žy­di gė­lės. Vi­du­je – idea­li tvar­ka.

Tiek daug sun­kių iš­ban­dy­mų pa­ty­ru­si po­nia Sil­va įskau­din­ta, jog ir taip ne­di­de­lės iš­mo­kos nuo rug­sė­jo pir­mo­sios dar su­ma­žė­jo: „Rugp­jū­čio mė­ne­sį bu­vo grį­žu­si duk­ra. Ji dir­ba už­sie­ny­je. Da­vė sū­nui Min­dau­gui po­rą šim­tų eu­rų. Vai­kas nu­si­pir­ko 1993 me­tų ga­my­bos au­to­mo­bi­lį. Gy­ve­na­me ato­kio­je vie­to­je. Rei­kia nu­va­žiuo­ti ir pas gy­dy­to­jus, ir mais­to nu­si­pirk­ti. Ne­ga­liu neap­lan­ky­ti vy­ro ka­po. Auk­si­nis bu­vo žmo­gus.

Be to, sū­nus mo­ko­si Kel­mės pro­fe­si­nio ren­gi­mo cent­re. Kas­dien va­ži­nė­ja. Prie au­to­bu­sų sun­ku pri­si­tai­ky­ti. Iki sto­te­lės du ki­lo­met­rai. Tvar­ky­da­mi do­ku­men­tus pa­šal­pai, tu­rė­jo­me pri­sta­ty­ti ban­ko iš­ra­šą. Ten ma­tė­si, jog mo­kė­jo­me už au­to­mo­bi­lio drau­di­mą. Tu­ri­me au­to­mo­bi­lį – su­ma­ži­no pa­šal­pą.“

20 eu­rų vais­tams da­vė aš­tuo­nias­de­šimt­me­tė ma­ma

S. Bal­sie­nė – tu­ri pir­mos gru­pės neį­ga­lu­mą. „Vals­ty­bė svei­kam be­dar­biui duo­da 122 eu­rus pa­šal­pos, o man, sun­kiai ser­gan­čiai, – tik 107 eu­rus. Vi­sa ma­no pa­šal­pa išei­na vais­tams. Jei ką per­ku – tik iš vai­kų pa­ra­mos. Bet ir vai­kams pa­tiems rei­kia gy­ven­ti.“

Prie neį­ga­lu­mo iš­mo­kos mo­te­riai pri­de­da­mi 32 eu­rai so­cia­li­nės pa­šal­pos. Sū­nus dar gau­na 65 eu­rų naš­lai­čio pa­šal­pą ir 15 eu­rų sti­pen­di­jos. Tai ir vi­sos pa­ja­mos, iš ku­rių pri­va­lo pra­gy­ven­ti li­go­nė ir stu­den­tas.

Per me­tus vie­ną kar­tą mo­te­ris dar ga­li gau­ti vien­kar­ti­nę pa­šal­pą. Bet šie­met li­mi­tą jau iš­nau­do­jo. Pra­šė pa­šal­pos, kai sir­go ir li­go­ni­nė­je gu­lė­jo vy­ras.

Išė­ju­si iš li­go­ni­nės Sil­va ne­tu­rė­jo pi­ni­gų vais­tams. Su­šel­pė jos aš­tuo­nias­de­šimt­me­tė ma­ma.

„Ir da­bar šal­dy­tu­vas tuš­čias. Val­go­me sau­są bul­ką, – bė­do­jo mo­te­ris. – Se­niū­ni­ja siū­lė at­siųs­ti so­cia­li­nę dar­buo­to­ją man pa­dė­ti su­si­tvar­ky­ti. Ne­rei­kia. Rėp­lom ei­siu, bet pa­ti su­si­tvar­ky­siu. Ge­riau te­gu pa­de­da ma­no sū­nui, kad kaip nors įgy­tų pro­fe­si­ją ir pra­dė­tų dirb­ti. Aš jam jau nie­kuo ne­be­ga­liu pa­dė­ti. Ne­tu­riu tur­tų. Vy­ras bu­vo iš de­šim­ties vai­kų šei­mos, aš – iš vie­nuo­li­kos. Ir mums nie­kas ne­ga­lė­jo pa­dė­ti.“

Ke­le­lis per sve­ti­mą že­mę

Ne­ra­mu jau dvy­li­ka me­tų sun­kios li­gos ka­muo­ja­mai mo­te­riai ir dėl ke­le­lio, ve­dan­čio į jų so­dy­bą. Žie­mą už­pus­čius, va­sa­rą pa­žliu­gus, grei­to­ji ne­bep­ri­va­žiuo­tų. Ką da­rys, kai pri­reiks me­di­kų pa­gal­bos? O jos, ser­gant sun­kia li­ga, pri­reiks vis daž­niau ir daž­niau.

Vai­gu­vos se­niū­nas dar vy­rui gy­vam esant ža­dė­jo ke­le­lį pa­tai­sy­ti. Ta­čiau paaiš­kė­jo, kad jis įei­na į ūki­nin­ko že­mę. Ne­pa­žy­mė­tas kaip ser­vi­tu­tas. Iš se­niū­ni­jos lė­šų ne­ga­li nė sunk­ve­ži­mio smė­lio at­vež­ti.

„Džiau­kis, kad bent lei­džia per sa­vo že­mę va­žiuo­ti“, – taip nu­ra­mi­nęs ser­gan­čią mo­te­rį.

„O gal ka­da nors už­si­spirs ir ne­be­leis?– ne­ri­mau­ja mo­te­ris, ne­sup­ran­tan­ti, ko­dėl į šį rei­ka­lą ne­ga­li įsi­kiš­ti se­niū­ni­ja ir le­ga­li­zuo­ti ke­lią. – Vy­ras nu­mi­rė. Aš nu­mir­siu. Ne­bus žmo­nių – ne­bus pro­ble­mos.“

Stu­den­tui pa­ra­ma ne­prik­lau­so

Vai­gu­vos se­niū­ni­jos spe­cia­lis­tė so­cia­li­niam dar­bui Ra­sa Lem­kė re­dak­ci­jai paaiš­ki­no, jog so­cia­li­nė pa­šal­pa S. Bal­sie­nei su­ma­žė­jo ne dėl au­to­mo­bi­lio, pirk­to už 150 eu­rų.

Nuo rug­sė­jo pir­mo­sios ne­bep­rik­lau­so iš­mo­ka jos sū­nui Min­dau­gui. Ka­dan­gi vai­ki­nas jau 18 me­tų, per­nai pro­fe­si­nio ren­gi­mo cent­re bai­gė vi­du­ri­nę mo­kyk­lą, o šie­met mo­ko­si tik pro­fe­si­jos, jam jau ne­bep­rik­lau­so pa­ra­ma. Pa­ra­ma ski­ria­ma tik tol, kol vai­kas mo­ko­si bend­ro­jo la­vi­ni­mo mo­kyk­lo­je.

Dėl au­to­mo­bi­lio R. Lem­kė tvir­ti­na šei­mą tik įspė­ju­si. Mat, S. Bal­sie­nės sū­nus au­to­mo­bi­lį nu­si­pir­ko ir tuoj pat par­da­vė, pir­ko ki­tą, kad pi­giau kai­nuo­tų ku­ras. Esą vals­ty­bė au­to­mo­bi­lį įkai­no­ja tūks­tan­čiu eu­ru. Ne­ga­li jo par­duo­ti pi­giau ne­gu už pu­sę kai­nos – 500 eu­rų.

„Įs­pė­jau, kad šei­ma ne­nu­ken­tė­tų. Ta­čiau pa­šal­pai šis fak­tas ne­tu­rė­jo jo­kios reikš­mės“, – tvir­ti­no spe­cia­lis­tė.

Ar su­si­rgus 33 me­tų įma­no­ma tu­rė­ti di­de­lį dar­bo sta­žą?

S. Bal­sie­nės neį­ga­lu­mo pa­šal­pa – ma­ža, nes ne­di­de­lis jos dar­bo sta­žas. Ant­ra ver­tus iš kur 44 me­tų mo­te­riai, jau 12 me­tų ser­gan­čiai sun­kia li­ga, įgy­ti dar­bo sta­žo?

R. Lem­kė tvir­ti­na ro­džiu­si S. Bal­sie­nės šei­mai ypa­tin­gą dė­me­sį. Kar­tais ir sa­vo lė­šo­mis nu­pirk­da­vu­si vais­tų, nu­vež­da­vu­si į Kel­mę. Kar­tais pra­šy­da­vu­si ir vers­li­nin­kų pa­ra­mos. Nuo­lat do­mė­jo­si, kaip jai se­ka­si.

Pas­ta­ruo­ju me­tu spe­cia­lis­tė mė­ne­sį ato­sto­ga­vo, pa­skui dar ku­rį lai­ką sir­go. Gal li­ki­mo dau­žo­ma mo­te­ris jos pa­si­ge­do? Pa­ma­nė, kad yra pa­mirš­ta? Ta­čiau tu­ri te­le­fo­no nu­me­rį. Ga­li skam­bin­ti bet ka­da. Spe­cia­lis­tė su­pran­ta, jog vy­ro ne­tek­tis mo­te­riai bu­vo di­de­lis smū­gis. Po­ra pui­kiai su­ta­rė. Vy­ras la­bai rū­pi­no­si ser­gan­čia mo­te­ri­mi.

Spe­cia­lis­tė so­cia­li­niam dar­bui tu­ri dar vie­ną pla­ną, kaip pa­dė­ti skurs­tan­čiai šei­mai. Ra­jo­no Ta­ry­ba rugp­jū­čio mė­ne­sį nu­spren­dė skir­ti pe­rio­di­nes pa­šal­pas pa­ra­mos rei­ka­lin­giems žmo­nėms, pa­vyz­džiui, kai jie su­ser­ga.

„S. Bal­sie­nė tu­rė­tų pa­pra­šy­ti iš­ra­šų apie jos li­gą iš gy­dy­mo įstai­gų ir pri­sta­ty­ti se­niū­ni­jai. Tuo­met bū­tų ga­li­ma pra­šy­ti pe­rio­di­nės iš­mo­kos.“

R. Lem­kė tvir­ti­no, jog Vai­gu­vos se­niū­ni­jo­je yra ir dau­giau vargs­tan­čių, skur­džiai gy­ve­nan­čių šei­mų. Se­niū­ni­ja pa­gal iš­ga­les sten­gia­si pa­dė­ti, ta­čiau tai da­ry­ti ga­li tik įsta­ty­mų ri­bo­se.

Au­to­rės nuo­tr.

Op­ti­miz­mo ir džiu­ge­sio akims ser­gan­čiai so­dy­bos šei­mi­nin­kei tei­kia gė­lės.

Li­gos ir skur­do ka­muo­ja­mai Sil­vai Bal­sie­nei šiuo me­tu pa­grin­di­nė at­ra­ma – sū­nus Min­dau­gas.

Jei­gu ūki­nin­kas ne­leis­tų va­žiuo­ti per sa­vo že­mę, šei­ma lik­tų ir be pri­va­žia­vi­mo į sa­vo na­mus.