Naujausios
Išeina dėl asmeninių priežasčių
Kelmės ligoninės direktorė Benina Petrošiūtė parašė prašymą rajono merui nuo šių metų spalio 16 dienos atleisti ją iš pareigų.
„Šiaulių kraštui“ direktorė tvirtino iš darbo išeinanti dėl asmeninių priežasčių: „Iki šiol dirbau du darbus. Vadovavau ligoninei ir dirbau gydytoja neurologe. Turėjau dalį etato. Dabar renkuosi vieną darbą. Dirbsiu gydytoja neurologe.“
Gal kas nors jau numatytas vadovauti ligoninei? B. Petrošiūtė teigė nežinanti, kas ją pakeis. Turėtų būti paskelbtas konkursas.
Rugsėjo pradžioje ligoninės vadovę ir Savivaldybės administracijos direktorių atvykti pokalbiui buvo pakvietęs Sveikatos ministras Aurelijus Veryga. Ministras iš kelmiškių norėjo išgirsti, kokios priežastys riboja stacionarių paslaugų suteikimą. Mat, liepos mėnesį ligoninė suteikė tik 55,8 procento stacionarių paslaugų.
Ligoninės administracija ministerijai pateiktoje informacijoje nurodė, jog paslaugų teikimą riboja reikalavimai dėl COVID – 19. Dėl taip vadinamos kryžminės taršos ligoninei nepalankūs iš kitų gydymo įstaigų atvykstančių gydytojų darbo grafikai. Iki spalio pirmosios sustabdyta Vaikų ligų skyriaus veikla. Dėl pirminės sveikatos priežiūros centrų darbo nuotoliniu būdu, ligoniai nebuvo nukreipiami stacionariam gydymui. Be to, ir patys gyventojai dažniau renkasi ambulatorines paslaugas, o ne stacionarų gydymą.
Kartu su direktore į Sveikatos apsaugos ministeriją vykęs Savivaldybės administracijos direktorius Stasys Jokubauskas tvirtino, kad iš Kelmės rajono Užvenčio miestelio kilęs ministras Aurelijus Veryga su kraštiečiais kalbėjęs draugiškai.
Skyrių prašo uždaryti, nes trūksta gydytojų
Be to, ligoninės direktorė B. Petrošiūtė kreipėsi į rajono tarybą, prašydama leisti nuo spalio 1 dienos uždaryti Nervų ligų skyrių.
„Šiaulių kraštui“ direktorė savo prašymo priežastis aiškino gydytojų neurologų trūkumu. Ji tvirtino, jog nuo ateinančių metų sveikatos apsaugos ministro įsakymu ligoninėse, kuriose teikiamos antrinio ir tretinio lygio paslaugos, Nervų ligų skyriuje gydytojas neurologas privalėtų budėti visą parą. Kad įvykdytų šį reikalavimą ligoninėje turėtų dirbti keli gydytojai neurologai – susidarytų 4,5 etato.
Šiuo metu ligoninėje dirba tik gydytoja J. Atkočaitienė – 0, 75 etato ir pati direktorė – 0,25 etato. Prikalbinti, kad jauni gydytojai neurologai važiuotų dirbti į Kelmę, vargu, ar būtų įmanoma. Be to, jau daug metų Kelmėje dirbanti gydytoja neurologė J. Atkočaitienė dėl asmeninių priežasčių laikinai, vienerių metų laikotarpiui išeina iš darbo.
„Neurologai nėra vien Kelmės problema. Jų trūksta visoje Lietuvoje. Kelmės situacija nėra kuo nors išskirtinė. Gydytojų parengiama per mažai. Be to, dalis išvažiuoja dirbti į užsienį“, – mintimis dalijosi B. Petrošiūtė.
Dar vienas reikalavimas, kurio neįmanoma įgyvendinti, kompiuterinis tomografas. Norėdama išlaikyti Nervų ligų skyrių ligoninė privalėtų nusipirkti šią diagnostikos priemonę. Kompiuterinis tomografas – labai brangus. Jo pirkimui reikėtų ministro pritarimo.
Ligoninės direktorė abejoja, ar tomografas atsipirktų, nes nebūtų pilnai apkrautas. Kasdien reikėtų atlikti bent po 17 tomogramų, kad tokia brangi aparatūra atsipirktų. O jei nebūtų pilnos apkrovos, aparatūra neštų ir nuostolį, nes kainuotų jos išlaikymas. Galiausiai, reikėtų ir specialisto, gebančio dirbti kompiuteriniu tomografu.
Ligoninės konsultacinėje poliklinikoje šiuo metu paslaugas teikia 20 gydytojų konsultantų. Trūksta chirurgo, kuris ir operuotų, ir konsultuotų.
Daugelis konsultantų važinėja iš kitų gydymo įstaigų. Kelmėje jie dirba puse arba ketvirčiu etato.
Politikai Nervų ligų skyriaus uždarymo kol kas nesvarstė
Ketinimus uždaryti Kelmės ligoninės Nervų ligų skyrių apsvarstę Socialinių reikalų ir sveikatos apsaugos komitete rajono politikai nusprendė rajono tarybos posėdyje šio klausimo kol kas nesvarstyti. Galbūt konkursą laimėjęs naujas ligoninės vadovas suras gydytojų neurologų, ir Nervų ligų skyriaus uždaryti nereikės.
Šį klausimą nuspręsta svarstyti spalio pabaigoje vyksiančiame rajono tarybos posėdyje, kai jau bus paskirtas naujas ligoninės vadovas.
Jeigu vis dėlto nepavyktų išsaugoti šio skyriaus, pacientams teks naudotis dienos stacionaro ir ambulatorinės reabilitacijos paslaugomis.
Jei prireiks stacionaraus gydymo, ligoniams teks vykti į kitų miestų ligonines.
