Naujausios
Gyva istorijos pamoka
Į iškilmingą renginį Latvijoje vyko Joniškio 606-osios kuopos šauliai, jaunimas ir vyresniosios kartos atstovai, važiavo apie 50 Joniškio „Saulės“ pagrindinės mokyklos, Plikiškių skyriaus–daugiafunkcio centro, Mato Slančiausko progimnazijos mokinių bei mokytojų.
„Mūsų mokiniams tai gyva istorijos pamoka, kurioje jie galėjo prisiliesti prie praeities įvykių, išgirsti apie juos iš žmonių, kurie tuos įvykius dar mena. Jubiliejiniame renginyje šiemet dalyvavo Latvijos Prezidentas, jų kariškiai, kalbėjo joniškietis šaulys, Tremtinių ir politinių kalinių sąjungos skyriaus pirmininkas Julius Lukys, dainavo latvių vyrų choras, dalyvavo daug Latvijos jaunimo. Mes partizanų žūties vietoje prie paminklo padėjome Latvijos vėliavos spalvų gėlių puokštę, lankytojų knygoje Ylės bunkeryje palikome įrašą, kad tik kartu būdami išliksime laisvi. Minėjimo metu vyko ir partizanų bei MGB susirėmimo rekonstrukcija, mokiniai galėjo apžiūrėti laikiną, kasmet per renginį bunkeryje įrengiamą parodą, kurioje eksponuojami ir ginklai, ir įvairi atributika, – pasakojo vienas šios išvykos dalyvių ir iniciatorių pedagogas Vaclovas Martinaitis. – Bunkeris labai gerai sutvarkytas, ten įrengti gultai, pastatyta ir krosnelė.“
Tarp žuvusių partizanų buvo ir kraštietis
Tragiškas mūšis Ylėje su okupantais įvyko 1949 metų kovo 17 dieną. MGB užpuolus bunkerį, po penkių valandų kovos žuvo 15 partizanų, 9 pateko į nelaisvę. Šiam istoriniam įvykiui atminti Ylės bunkeris buvo restauruotas. Žiauriame mūšyje žuvo aštuoni latviai ir septyni lietuviai: Benediktas Povilaitis–Benis, Jonas Ratkus–Jurginas, Alfonsas Krikščiūnas–Šermukšnis, Kazys Krikščiūnas–Smilga, Jonas Krikščiūnas–Neiranas, Anicetas Rutkus–Tervinskas ir Pranas Gelažius–Klonis. B. Povilaitis–Benis – kraštietis, kilęs iš Milvydžių, karininkas. Iš žuvusiųjų jauniausiam buvo 19, o vyriausiam – 48 metai.
Ylės bunkeris buvo ypač svarbus kovotojų „Jutis“ ir „Daugavos vanagų“ susitikimo punktas. Tai savotiška tvirtovė, suręsta iš rąstų ir paruošta gynybai. Čia buvo autonominė elektros stotis, o teritorija užminuota. Bunkeryje buvo parašyta latvių ir lietuvių partizanų priesaika: „Mes gimėme prie Baltijos laisvi, mes žūsime, kad liktume laisvi.“
Pasak vieno pagrindinių išvykos organizatorių pedagogo Vaclovo Martinaičio, su latviais ryšiai užsimezgė seniai, ieškant informacijos apie kraštietį partizaną B. Povilaitį–Benį. Apsilankius Latvijoje susibendrauta su tuo metu prie bunkerio atstatymo daug prisidėjusia Freimanų šeima.
Plikiškių mokiniams latviai ten organizavo šviečiamąsias ekskursijas partizanų keliais, aplankyti rezistencijos, holokausto muziejai. Vienais metais mokiniai su mokytojais net nakvojo Ylės bunkeryje. Po to prisidėjo savo rankomis tvarkydami aplinką, pasodino ten iš mokyklos gėlynų nuvežtą bijūną, kitais metais – šermukšnį.
