
Naujausios
SKAITYTOJAS KREIPĖSI
„Langų“ tvarkaraštyje daugėja dėl įvairesnio pasirinkimo
„Pakruojo kraštas“ sulaukė gimnazisto laiško, kuriame prašoma išsiaiškinti dėl „langų“ ("langas“ – vienos pamokos laisvo laiko tarpas tarp pamokų – red. past. ) kiekio per savaitę.
Stanislava VIČAITĖ
stanislava@skrastas.lt
Į redakciją kreiptis moksleivį paskatino 2013 metų sausio 29 dieną „Pakruojo krašte“ publikuotas straipsnis „Langai“ mokyklose – neišsprendžiama problema“?
Jame rašyta, jog Švietimo ir mokslo ministro įsakymu, pagal bendruosius ugdymo planus „langų“ vienam mokiniui per savaitę negali būti daugiau kaip trys.
„Ar pasikeitė šis įsakymas? Mat pats šiuo metu turiu net šešis „langus“ per savaitę“, – rašo moksleivis, pridurdamas, jog ir pats bandė ieškoti internete dokumento, kuriame būtų nurodyti kažkokie pakeitimai dėl „langų“ skaičiaus vienam moksleiviui. Tačiau tikina niekur tokio dokumento neradęs.
Pakruojo rajono Švietimo skyriaus vedėjos pavaduotojo Algirdo Šidlausko teigimu, nuo 2013 metų rudens higienos norma, kad mokinių, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą, pamokų tvarkaraščiuose neturėtų būti daugiau nei trys „langai“, bendrojo ugdymo planuose išnyko.
Vadinasi, 11–12 klasių moksleivių tvarkaraščiuose jau gali būti ir daugiau laisvų pamokų. Beje, jei mokinys neturi pirmųjų dviejų trijų pamokų – tai nereiškia „lango“.
„Jei bandytume apibrėžti „langų“ skaičių, blokuotume mokiniams galimybę pasirinkti dalykus pagal poreikius“, – „Pakruojo kraštui“ teigia Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) Pagrindinio ir vidurinio ugdymo skyriaus vedėjos pavaduotoja Audronė Šuminienė.
Anot ŠMM atstovės, „langai“ susidaro dėl įvairios pasiūlos mokiniams: pavyzdžiui, iš gamtos mokslų mokiniui privaloma mokytis vieną iš dalykų (biologiją, chemiją, fiziką, integruotus gamtos mokslus). Taigi siūloma net keturi pasirinkimai, bet mokiniai gali mokytis ir ne vieną gamtos mokslų dalyką.
„Skirtingi pasirinkimai mokinius skaido į grupes. Tokiu būdu ir atsiranda „langai“, – aiškina A. Šuminienė.
Pakruojo „Atžalyno“ gimnazijos direktorius Kęstutis Razumas jau anksčiau redakcijai yra sakęs, jog „langai“ atsirado prasidėjus profiliniam mokymui. Mat kiekvienam trečiokui ir ketvirtokui (vienuoliktokui, dvyliktokui) yra sudaromas pamokų tvarkaraštis individualiai – pagal pasirinktus dalykus, mokymosi lygius. Kuo įvairesnis mokinio pasirinkimas, tuo sunkiau jam sudaryti tvarkaraštį.
„Pakruojo krašto“ kalbinti pedagogai teigė, jog „langų“ kiekį lemia ir neatsakingas dalykų pasirinkimas. Mat neretai sumaišties įneša ir tai, jog moksleiviai turi galimybę bet kada pasikeisti vieną ar kitą dalyką, arba jo lygį. Tada ir vėl tenka visus tvarkaraščius derinti iš naujo.
Dėl „langų“ tvarkaraščiuose nepatenkinti tiek gimnazistai, tiek jų tėvai.
Pirmieji skundžiasi, kad „langai“ kelia nepatogumų, dėl jų pailgėja moksleivių diena mokykloje. Be to, kai kurie gimanzistai laisvu laiku išeina iš mokyklos ir į vėlesnes pamokas nebesugrįžta. Nepatogumų kyla ir važinėjantiesiems į mokyklą ir namo maršrutiniais autobusais.
Tėvai baiminasi dėl savo atžalų saugumo. Jiems nepatinka, kad vaikai laisvų pamokų metu bastosi gatvėmis ar rūko susėdę parke ant suoliukų, kad iš mokyklos sugrįžta jau temstant.
Susidarę „langai“ nepatogumų kelia ir pedagogams. Tačiau laisvą laiką jie leidžia naudingai, besiruošdami kitai pamokai. Tą jie pataria daryti ir moksleiviams: skaityklose jie galėtų ruošti namų darbus, kartotis namuose išmoktą medžiagą, skaityti.
Autorės nuotr.
„LANGAI": Po laisvos pamokos moksleiviai ne visada grįžta į pamokas.