Laisvė paskatino burtis

Lais­vė pa­ska­ti­no bur­tis

Jau ke­tu­ri de­šimt­me­čiai Ba­zi­lio­nuo­se gy­ve­nan­tis trem­ti­nių sū­nus Vy­tau­tas Ju­lius Radž­vi­las ak­ty­viai da­ly­va­vo Są­jū­džio veik­lo­je, rin­ko ir ve­žė au­kas Lie­tu­vos Aukš­čiau­sios Ta­ry­bos gy­nė­jams, 1991 me­tų sau­sio 13-osios nak­tį ir pa­ts bu­vo prie Par­la­men­to rū­mų.

Kai, Lie­tu­vai at­ga­vus Nep­rik­lau­so­my­bę, se­no­sios tvar­kos ne­be­li­ko, o nau­ja dar ne­bu­vo su­kur­ta, bū­re­lis ak­ty­viau­sių­ ba­zi­lio­niš­kių po­no Vy­tau­to pra­šė : „Vis­kas pa­kri­ko. Rei­kia kur­ti bend­ruo­me­nę. Eik va­do­vau­ti.“

Re­gi­na MUS­NEC­KIE­NĖ

reginamus@skrastas.lt

Pa­dė­ka už rū­pes­tį

Šią sa­vai­tę vy­ku­sia­me se­niū­nai­čių su­si­ti­ki­me su Šiau­lių ra­jo­no va­do­vais Ba­zi­lio­nų se­niū­nai­čiui ir bend­ruo­me­nės pir­mi­nin­kui Vy­tau­tui Ju­liui Radž­vi­lui įteik­ta pa­dė­ka. Jau try­li­ka me­tų po­no Vy­tau­to ir jo žmo­nos Ja­ni­nos rū­pes­čiu Ba­zi­lio­nuo­se iš­spren­džia­ma daug pro­ble­mų.

Jų šei­ma be jo­kio už­mo­kes­čio išau­gi­na gė­lių dai­gus, ku­riais iš­puo­šia Ba­zi­lio­nų mies­te­lio vie­šą­sias erd­ves.

Įreng­ta šar­vo­ji­mo sa­lė, iš ku­rios į pa­sku­ti­nę ke­lio­nę jau pa­ly­dė­ta apie šim­tas žmo­nių.

Pa­ra­šius pro­jek­tą ir ga­vus lė­šų, nu­pirk­ti bal­dai bend­ruo­me­nės pa­tal­poms, ku­rios gau­tos pa­gal pa­nau­dos su­tar­tį iš kul­tū­ros cent­ro.

Kai prieš ke­le­tą me­tų baž­ny­čios re­mon­tui pri­trū­ko skir­tų lė­šų, ak­ty­vi Ba­zi­lio­nų bend­ruo­me­nė suau­ko­jo trūks­ta­mą da­lį ir pa­tys vie­tos vy­rai, pa­si­li­pę ant ko­pė­čių, bai­gė da­žy­ti mies­te­lio šven­to­vę.

Aso­cia­ci­ja „Ba­zi­lio­nų mies­te­lio bend­ruo­me­nė“ kaip par­tne­ris da­ly­va­vo ren­giant kul­tū­ros na­mų re­mon­to pro­jek­tą ir re­mon­tuo­jant.

Nau­jos tra­di­ci­jos

Nau­jie­ji lai­kai į Ba­zi­lio­nus at­ne­šė ir nau­jas tra­di­ci­jas. Tiks­liau sa­kant pa­ti bend­ruo­me­nė pa­si­rin­ko, ką svar­biau­sia švęs­ti ir kaip švęs­ti.

Pa­ti ma­siš­kiau­sia ir svar­biau­sia mies­te­lio šven­tė – Lie­pos šeš­to­ji – Vals­ty­bės die­na. Ba­zi­lio­niš­kiai gie­da "Tau­ti­nę gies­mę". Kas­met su­gal­vo­ja­ma vis įdo­mes­nių pra­mo­gų: de­monst­ruo­ja­mos šu­niu­kų ma­dos, ve­žio­ja­ma žir­gais, spek­tak­lius ro­do teat­rai.

Rugp­jū­tį ba­zi­lio­niš­kiai šven­čia At­si­mai­ny­mo at­lai­dus. Per vi­sas šven­tes vai­ši­na­ma­si sriu­ba ar­ba ko­še.

Ak­ty­viau­sie­ji bend­ruo­me­nės na­riai pa­ska­ti­na­mi eks­kur­si­jo­mis į Kark­lės fes­ti­va­lį, Za­ra­sus, Birš­to­ną ir ki­tus kraš­tus.

Bend­ruo­me­nei pri­klau­so apie 70 žmo­nių. Stip­rus bran­duo­lys, nes mies­te­ly­je šiuo me­tu be­li­ko apie 350 gy­ven­to­jų. Va­di­na­si, kas penk­tas pri­klau­so bend­ruo­me­nei. Mies­te­lio gat­vės tu­ri sa­vo se­niū­nus.

Jei ku­rią šei­mą iš­tin­ka ne­lai­mė, jie ren­ka au­kas, kad ga­lė­tų pa­gel­bė­ti.

Kai nu­vy­ko­me į Ba­zi­lio­nus, V. J. Radž­vi­las ir jo žmo­na Ja­ni­na taip pat dar­ba­vo­si bend­ruo­me­nė­je. Plu­šė­jo dar vie­nas ki­tas žmo­gus. Re­mon­ta­vo pa­tal­pas auk­sa­ran­kių, pi­nan­čių įvai­riau­sias gro­žy­bes iš šiau­de­lių, už­siė­mi­mams.

Ta­čiau bend­ruo­me­nės pir­mi­nin­kas ne­sku­ba sau pri­siim­ti vi­sų nuo­pel­nų: „Vie­nas tiek ne­nu­veik­čiau, jei­gu Ba­zi­lio­nuo­se ne­bū­tų ge­rų, darbš­čių, su­pra­tin­gų žmo­nių.

Pa­vyz­džiui net de­vy­ne­rius me­tus bend­ruo­me­nės šar­vo­ji­mo sa­lę pri­žiū­rė­jo Ve­ro­ni­ka Ma­ra­čiaus­kie­nė. Ne­leng­va bu­vo. Van­dens rei­kė­da­vo pri­si­neš­ti iš šu­li­nio. Da­bar pri­žiū­ri ki­ta mo­te­ris.

Bend­ruo­me­nės bran­duo­lį su­da­ro daug švie­suo­lių – mo­ky­to­jų, vais­ti­nin­kų ir ki­tų pro­fe­si­jų iš­si­la­vi­nu­sių žmo­nių, ku­rie tu­ri daug įdo­mių min­čių ir ge­rų idė­jų.

Se­niū­ni­ja at­ve­ža ge­ros že­mės gė­ly­nams. Ir ši­tas li­no­leu­mas, ku­riuo iš­tie­si­me „šiau­di­nu­kių“ pa­tal­pas pa­rū­pin­tas Bu­bių se­niū­no Vy­tau­to Sla­bio. Nea­be­jin­gi bend­ruo­me­nės po­rei­kiams ir ra­jo­no va­do­vai.“

Pa­de­da in­ži­nie­riaus pro­fe­si­ja

V. J. Radž­vi­lo pro­fe­si­ja in­ži­nie­rius-me­cha­ni­kas. Šie ge­bė­ji­mai bend­ruo­me­nė­je pa­de­da iš­spręs­ti daug pra­kti­nių pro­ble­mų. Kai bū­re­lis Ba­zi­lio­nų ak­ty­vis­tų stū­mė jį į bend­ruo­me­nės pir­mi­nin­ko po­stą, įver­ti­no ir tai, kad vai­ruo­ja au­to­mo­bi­lį, bus leng­viau su­tvar­ky­ti dau­gy­bę rei­ka­lų.

Ge­ra, pra­ktiš­ka pro­fe­si­ja vi­sais lai­kais po­ną Vy­tau­tą gel­bė­jo nuo ne­dar­bo. Ke­le­tą me­tų dar­ba­vo­si Šiau­lių te­le­vi­zo­rių ga­myk­lo­je. Kar­je­ra čia bai­gė­si, kai paaiš­kė­jo, jog jis trem­ti­nių sū­nus. Tuo­met pa­si­rin­ko ra­mes­nį užu­te­kį kai­me, įsi­dar­bi­no in­ži­nie­riumi-me­cha­ni­ku ko­lū­ky­je. 1976 me­tais at­si­kraus­tė į Ba­zi­lio­nus. Čia pri­ta­po.

Iši­rus ko­lū­kiui, bu­vo pa­kvies­tas dar­buo­tis se­niū­ni­jos že­mėt­var­ki­nin­ku. Ta­pęs pen­si­nin­ku taip pat ne­sto­ko­ja vi­suo­me­ni­nio dar­bo. Bū­na sun­kių die­nų. Bet vis­ką at­per­ka jaus­mas, jog esi rei­ka­lin­gas.

Darbš­tu­mą, su­ma­nu­mą, tvar­kin­gu­mą, pa­rei­gos ir pi­lie­tiš­ku­mo jaus­mus po­nas Vy­tau­tas, ma­tyt, bus pa­vel­dė­jęs iš sa­vo tė­vų.

Už tai, kad tu­rė­da­mi darbš­taus, švie­saus ir tvar­kin­go lie­tu­vio men­ta­li­te­tą jie ge­riau gy­ve­no ir rū­pi­no­si sa­vo tau­tos li­ki­mu, 1948 me­tais bu­vo iš­trem­ti. Si­bi­re iš­bu­vo iki 1957 me­tų.

„Ma­ne iš­gel­bė­jo šir­ma ku­me­lė, – skau­džius vai­kys­tės me­tus pri­si­me­na V.J. Radž­vi­las. – Ji sa­vo ka­no­pa man pra­skė­lė kak­tą. Kai at­vy­ko iš­vež­ti tė­vų, ma­no gal­va bu­vo su­bin­tuo­ta. Tė­vai pra­šė, kad ma­ne pa­lik­tų, neat­lai­ky­siu il­gos ke­lio­nės. Trė­mi­mo or­ga­ni­za­to­riams ma­nęs pa­gai­lo. Pa­li­ko. Tuos me­tus ma­ne au­gi­no tė­vo se­suo An­ta­ni­na Radž­vi­lai­tė.“

Ge­nuo­se už­si­fik­sa­vęs lais­vės troš­ki­mas tar­si kriok­lys pra­si­ver­žė Lie­tu­vo­je pra­si­dė­jus Są­jū­džiui. Po­nas Vy­tau­tas da­ly­va­vo siun­čiant te­leg­ra­mas M. Gor­ba­čio­vui, ren­kant au­kas Lie­tu­vos Par­la­men­to gy­nė­jams. Lie­tu­viai jau tuo­met pa­ro­dė pir­muo­sius bend­ruo­me­niš­ku­mo bruo­žus, kai dėl bend­ro rei­ka­lo – Lie­tu­vos lais­vės – vi­si lai­kė­si lyg vie­nas kumš­tis.

1991 – ųjų Sau­sio 13 -ąją J. ir V. J. Radž­vi­los bu­vo prie Par­la­men­to. Tą die­ną nu­va­žia­vo ap­lan­ky­ti Vil­niu­je stu­di­juo­jan­čios duk­ros Sol­vei­gos. Su­ti­ko ją bū­tent prie Par­la­men­to rū­mų, di­džiu­lė­je žmo­nių jū­ro­je. Šian­dien vi­sos trys Radž­vi­lų duk­ros gy­ve­na Vil­niu­je. Nė vie­na neiš­va­žia­vo iš Lie­tu­vos. Čia au­ga ir še­ši jų anū­kai.

Au­to­rės nuo­tr.

Ba­zi­lio­nų mies­te­lio bend­ruo­me­nės pir­mi­nin­kas Vy­tau­tas Ju­lius Radž­vi­las di­džiuo­ja­si, jog mies­te­ly­je dar gy­ve­na ne­ma­žai švie­sių, iš­si­la­vi­nu­sių žmo­nių, nors kai ku­rios so­dy­bos tuš­tė­ja.

klfo_­Ba­zi­lio­nai_­Radz­vi­las_RM

Bend­ruo­me­nės nuo­tr.

Ba­zi­lio­nų mies­te­lio šven­tė­se ak­cen­tuo­ja­mas tau­tiš­ku­mas.

klfo_­Ba­zi­lio­nai_s­ven­tes_RM

Ba­zi­lio­nų vi­du­ri­nę mo­kyk­lą bai­gęs Lie­tu­vos Są­jū­džio įkvė­pė­jas ir met­raš­ti­nin­kas, Nep­rik­lau­so­my­bės ak­to sig­na­ta­ras Ro­mual­das Ozo­las iš­ko­vo­jo, kad Ba­zi­lio­nuo­se lik­tų vi­du­ri­nė mo­kyk­la, nors aukš­tes­nės jos kla­sės jau pri­klau­so Gruz­džių gim­na­zi­jai. Ta­čiau pir­mo­kų kas­met atei­na vis ma­žiau.

klfo_­Ba­zi­lio­nai_­mo­kyk­la