Naujausios
Laisvalaikis prabėga prie rankdarbių
Kriukų miestelio (Joniškio rajonas) gyventojos Angelė Lukošienė ir Stanislava Ramonaitė laisvalaikį leidžia prie rankdarbių: mezginių, lankstinių iš popieriaus, siuvinėjimo. Savo kūrybą kitiems moterys atvėrė bibliotekoje surengtoje parodoje.
Loreta RIPSKYTĖ
loretar@skrastas.lt
Megzti išmokė vyras
Parodoje keturis stalus nuklojo Stanislavos Ramonaitės siuvinėtos staltiesės, pagalvėlių užvalkalai, marškinėliai, Angelės Lukošienės iš popieriaus detalių sudėtos gulbės, kiti suvenyriniai dirbiniai, megztos kojinės–batai, megztiniai, skraistės. Pastarosios sulaukė ypač daug moterų dėmesio. Jos matavosi skraistes, klausė kainos, movėsi neįprastai atrodančias iki kelių suvarstomas kojines, kurios primena ilgus batus ir tinka dėvėti namuose vietoje šlepečių.
A. Lukošienė pasakojo pradėjusi megzti tik nuo 18 metų. Pirmąsias akis ant virbalų uždėti ir ištraukti siūlą išmokė jos vyras Sigitas Lukošius. Galbūt todėl pirmasis moters mezginys – megztinis – ir buvo jam skirtas. Vėliau paėmė azartas ir pasipylė liemenės, megztiniai, šaliai, skraistės, kepurės, pirštinės, kojinės. Raštams idėjų semiasi iš žurnalų, knygų, kurias randa bibliotekoje arba sukuria pati.
Nors gražiadarbės mama taip pat daug megzdavo, dukros šio amato neišmokė, nes šeimoje augo penki vaikai, nebuvo laiko ilgai prie vieno sėdėti. Be to, Angelei anuomet tokie darbai nelabai rūpėjo.
Jei mezginys nepavyksta, bando iš kelių kartų, nepasiduoda. Paskutinę skraistę ardė net penkis sykius, vis neišeidavo dailus raštas kraštuose. Nuo vyro, sako, slėpusi ardymus, nes jam jos darbo ir pastangų būtų gaila.
Domisi ne tik mezginiais
Besilankydama Joniškio neįgaliųjų draugijos užsiėmimuose Angelė išmoko megzti riešines, puoštas karoliukais. Susipažinusi su Aklųjų ir silpnaregių organizacijos nariais pradėjo daryti kvepiančius suvenyrinius krepšelius. Tokiam darbeliui reikia standartinio muilo gabalėlio, atlasinių siaurų juostelių, skirtų puošybai, ir daug adatėlių. Juostelės pinamos, raitomos ir adatėlėmis prismeigiamos prie muilo.
Dar moteris susidomėjo origamiu – lankstymu iš popieriaus. Ėmė lankstyti gulbes. Ilgiausiai trunka sukarpyti popieriaus juosteles ir sulankstyti detales. Sudėti jas į gulbės pavidalą tereikia maždaug valandos ar dviejų.
Patraukė siuvinėjimas
S. Ramonaitė Kriukų miestelyje gyvena ketverius metus – grįžo į tėvų kraštą iš Ignalinos rajono.
Rankdarbiais susidomėjo nuo vaikystės, kai matydavo ausdavusią ir megzdavusią močiutę. Pati siuvinėti pradėjo nuo penktos klasės.
„Mama į šokius neleisdavo, tai ką veiksi: arba siuvinėji, arba knygas skaitai,“ – prisiminė S. Ramonaitė.
Moteris pasakoja dar daranti skiautinius ir mezganti kilimėlius iš sukarpytų medžiagos juostelių, bet siuvinėjimas jai vis tiek arčiau širdies. Kartais net antrą ar trečią valandą nakties pabunda, sugalvojusi vaizdelį, kurį nupiešia ir paskui gali perkelti į siuvinėjamą darbą. Siuviniai džiugina akį ir suteikia ramybę.
Gražiadarbė mano gerai mokanti derinti spalvas, nes gyvenime teko dirbti dažytoja.
Autorės nuotr.
SIUVINĖTOJA: Stanislava Ramonaitė rodė savo siuvinėtas staltiesėles.
SKRAISTĖ: Angelei Lukošienei (kairėje) pademonstruoti jos megztą skraistę padėjo bibliotekininkė Violeta Navickienė.
KOJINĖS: Moterys ėmė matuotis Angelės Lukošienės megztas neįprastas suvarstomas kojines.
PARODA: Stalus nuklojo gražiadarbių rankdarbiai.