Laikšiškė mena Šaulių sąjungos įkūrėją

Laikšiškė mena Šaulių sąjungos įkūrėją

Laikšiškė mena Šaulių sąjungos įkūrėją

85 metus perkopusi Zofija Kazlauskienė iš Laikšių mena prieškarį ir karą, pokarį ir tarybinius laikus. Iki šių dienų moteris išsaugojusi prisiminimus ir apie greta gyvenusį Šaulių sąjungos įkūrėją Vladą Pūtvį-Putvinskį bei jo šeimą.

Dalia KARPAVIČIENĖ

daliak@skrastas.lt

Nuotraukos ir prisiminimai – greta

Zofija Kazlauskienė, tarytum norėdama atgaivinti ir taip dar šviesius prisiminimus, atsineša nuotraukų albumų.

Varto vieną, kitą. Veidai, darbai, šventės, gamtos vaizdai greitai pildomi gyvais pasakojimais.

Štai vienoje nuotraukoje – didžiulis augalas, išsitiesęs aukščiau pastato. „Tai įžymioji Putvinskių agava, kuri buvo išaugusi maždaug devynis metrus. Man, dar vaikui, šis augalas rodėsi tikras stebuklas“, – sakė Z. Kazlauskienė.

Kitoje – šienapjūtė su gausiu talkininkų būriu. Pačiame nuotraukos pakraštėlyje – ir pats Vladas Pūtvis-Putvinskis.

Dar kitoje – dvaro kerdžius Jokubauskas, pasikinkęs jautį, veža šėką – žalią žolę. Dažniausiai, žinoma, kaip ir įprasta, dirbdavo arkliais. Tačiau kerdžius mokėjo sutarti ir su jaučiu. Gyvulys šio žmogaus klausydavęs. Jautis išgyveno ilgai, buvo labai stiprus. Per karą kareiviai jį rado garde. Kai pabandė išvesti, pamatė, kad grandinė įaugusi į sprandą. Neišvedė, nušovė.

Albumuose sudėta ne viena nuotrauka, kurioje griežia Vlado Pūtvio-Putvinskio suburtas pučiamųjų orkestras. Tame orkestre klarnetu grojo ir Z. Kazlauskienės tėvas.

„Muzikantas buvo ir mano vyras, kontrabosistas. Aš pati tik mokykloje kanklėmis paskambindavau. Labiau mėgau dainuoti. Dabar jau nebėra jėgų dainoms, tik pagiedu“, – sakė Zofija Kazlauskienė.

Nebuvo poniškas

Laikšiškei Šaulių sąjungos įkūrėjas niekuomet neatrodė labai poniškas ar išdidus. Todėl jai labai gaila, kad žmogui teko tiek kančių patirti.

„Koks ten išdidumas ar poniškumas, jei prisimenu, Putvinskis nesigėdydavo paprastų kumečių moterų per pabaigtuves pašokdinti. Visus pabaigtuvėms sukviesdavo, ne tik suaugusiuosius, bet ir mažiausius vaikus. Kai Putvinskis dirbo ministru, buvo pasikvietęs į Šilo Pavėžupį visokių ponų iš ministerijos. Ir tie šalia kaimiečių pabaigtuves šventė“, – prisiminė Z. Kazlauskienė.

Su viena Putvinskių dukrų Julija laikšiškė kartu priėjo prie Pirmosios komunijos. Dar augo Aleksandra, kuri jau mirusi, ir Rimantas. Jauniausias Putvinskių sūnus Laikšėse yra pasistatęs namuką. Nors gyvena Kaune, vasaromis atvažiuoja pabūti tėviškėje.

„Susitinkam, pasikalbam. Sykį man yra medaus atnešęs. Paprastas žmogus, draugiškas. Abu esame beveik vienamžiai. Gal todėl ir tinka kalba“, – pasakojo Z. Kazlauskienė.

Vladas Pūtvis-Putvinskis labai pasitikėjo laikšiškės tėveliu, kuris dvare dirbo staliumi-statybininku. Ponas jam buvo pasakęs, kur knygnešių laikais paslėptos knygos. Iki šio išlikusi Z. Kazlauskienės tėvo pastatyta klėtis.

Nereikėjo nė bartis

Savo tėviškėje, Laikšėse Zofija Kazlauskienė gyvena visus jai Dievo duotus metus.

54-erius praleido su vyru, ketverius – našlauja. Iki šiol tik geru žodžiu savąjį žmogų, su kuriuo, per daugiau nei pusę amžiaus kartu praleistų metų nė nesusibarė, mini. „Dievo dovana jis man buvo, ne kitaip“, – šypsosi.

Kazlauskai pirmiausia susilaukė dvynių mergyčių. Per anksti, septynių mėnesių išvydusioms seserims Šaukėnų gydytoja Skeberdytė ilgo gyvenimo nepranašavo. Tėvus, o ypač mamą, užgriuvo didžiuliai rūpesčiai. Zofija Kazlauskienė prisiminė, jog iš karto auginti du silpnučius kūdikėlius buvęs toks baisus nuovargis, kad sykį užmigo eidama parsinešti iš šulinio vandens. Nepaisant visų pastangų, viena mergytė, kuri gimusi svėrė vos kilogramą 800 gramų, mirė po keturių mėnesių. Tačiau kita, pasipriešinusi niūriausioms prognozėms, gyvena iki šiol. Po kiek laiko šeima pagausėjo dar viena dukra.

„Turiu dvi anūkes ir proanūkį. Dukros su šeimomis manęs nepamiršta. Atlėkusios apsėjo daržą, motinos dienai atvežė gėlių, tortą. Nesijaučiu vieniša, nors dviese su vyru buvo kur kas geriau. Smagu, kad galiu tik šviesiais prisiminimais džiaugtis“, – šypsojosi moteris.

Laikšiškė dienas trumpina skaitydama knygas, laikraščius. Labai mėgsta spręsti kryžiažodžius ir auginti gėles. Tarp gausybės žaliuojančių bei žydinčių augalų – 55 metų, beveik lubas siekiantis kaktusas, per kelias kartas atkeliavęs iš Vlado Pūtvio-Putvinskio dvaro.

Autorės nuotr.

ALBUMAS: Laikšiškė į albumus sudėjusi daugybę nuotraukų. Po kiekviena užrašyti metai, pavardės. „Kad nepamirščiau ir kitiems pasakyčiau“, – tvirtino.

PUTVINSKIS: Nuo mažumės pažinojusi Šaulių sąjungos įkūrėją Vladą Pūtvį-Putvinskį, Zofija Kazlauskienė apie jį nepasakė nė vieno blogo žodžio. „Nebuvo poniškas. Nesigėdydavo paprastas kumetes pašokdinti“, – teigė.

Zofijos Kazlauskienės asmeninio albumo nuotr.

ŠIENAPJŪTĖ: Per šienapjūtę Vladas Pūtvis-Pūtvinskis (pirmas iš dešinės) nusifotografavo kartu su darbininkais.

JAUTIS: Z. Kazlauskienė yra išsaugojusi nuotrauką, kurioje Putvinskio kerdžius Jokubauskas su jaučiu veža šėką – žalią žolę.

AGAVA: Putvinskių dvare augo didžiulė, devynis metrus aukščio siekusi agava. Z. Kazlauskienei šis augalas atrodė kaip tikras stebuklas.

VESTUVĖS: Pokarinis fotografas Alfonsas Būtautas įamžino 1954 metų balandžio 25 dieną įvykusias Kazlauskų vestuves. Varge ir džiaugsme sutuoktiniai išgyveno daugiau kaip pusę amžiaus.