Naujausios
Laidojimo namuose neliko vietos kapininkei
Surasti Kelmės kapininkę prilygsta slėpynių žaidimui. O suradus patekti į jos kabinetuką – tiesiog pavojinga. Reikia lipti ant siauros aptrupėjusios rampos. Žingsnis į šoną – ir gali nusiristi žemėn. Anksčiau kabinetą pačiuose Laidojimo namuose turėjusi ir lengvai randama kapininkė dabar iš ten išstumta. Laidojimo namai išnuomoti verslininkams.
Regina MUSNECKIENĖ
reginamus@skrastas.lt
Įslaptinta
Į redakciją kreipėsi kelmiškių šeima. Jiems prireikė kapininkės paslaugos. Sužinojo, jog kapininkės reikia ieškoti prie Laidojimo namų kieme esančių paminklų dirbtuvių.
Žmonės ėję ratais aplink Laidojimo namus. Nei iškabos, nei informacijos. Teko klausti po kiemą šmirinėjančių vyrų. Šie parodę vienas ant rampos esančias duris. Mediniais laiptukais užkopę į viršų. Siaurutė gal nė metro pločio neturinti rampa. Kiemas – neapšviestas. Plačiau atlapotum kapininkės kabineto duris ir gali nusprūsti žemyn, ant grindinio.
„Kaip kapininkę pasiekia neįgalūs, senyvi žmonės? – stebėjosi redakcijon užsukę skaitytojai. – Juk dabar viskas tvarkoma europietiškai. O čia blogiau negu sovietiniais laikais. Senstančiame rajone, kur kone kasdien po kelias laidotuves, kapininkė reikalingas žmogus. Koks saliamonas nukišo jos kabinetą į tokį užkampį?“
Pasišviečia prožektoriumi
Dėl pokalbio su Kelmės kapininke Diana Šapalaite susitariu telefonu. Kad nepaklysčiau, moteris laukia prie Laidojimo namų, lauke, ant suolelio.
Skaitytojai nemelavo. Kapininkės darbo kabineto aplinka iš tiesų tokia, kaip papasakojo.
Dabar anksti temsta. Kaip rasti kopėčias primenančius medinius laiptelius ir užsikabaroti ant rampos? Kaip nuo jos nulipti? Kapininkė sako pasišviečianti prožektoriumi.
Kabinetukas kelių žingsnių pločio ir kelių ilgio. Durys tiesiai į lauką. Jokio koridoriaus. Žiemą prieina šalčio.
Čia kapininkė priima klientus – mirusių kelmiškių artimuosius. Paima mirties liudijimus, pažiūri kapavietes arba paskiria naują laidojimo vietą.
Moteris sako stengiasi kabinete būti kuo trumpiau. Tik, kai būtinai reikia tvarkyti reikalus.
Klientams čia užkopti nelengva. Todėl kartais, jeigu apie atvykimą praneša telefonu, jų palaukia tiesiog lauke.
Laidojimo namai išnuomoti su kapininke
Iš biudžeto lėšų pastatyti Laidojimo namai priklauso Savivaldybei. Atkūrus Nepriklausomybę monumentalus, ritualinėms paslaugoms pritaikytas pastatas buvo parduotas. Čia, prie kapinių, veikė siuvykla.
Vėliau apsižiūrėta, jog Kelmei vis dėlto reikia Laidojimo namų. Nebuvo kur šarvoti žmonių. Laidojimo namai atpirkti. Kurį laiką jų eksploatacija rūpinosi Savivaldybės įmonė Kelmės vietinis ūkis. Kelmiškiai galėdavo šarvoti mirusius mokėdami palyginti nedidelį mokestį. Laidojimo namai atliko savotišką socialinę funkciją.
Prieš porą metų nuspręsta, jog pastatas nuostolingas. Laidojimo namai išnuomoti kapų priežiūra ir ritualinėmis paslaugomis užsiimančiam verslininkui Šarūnui Valiuškai.
Tuomet kapininkė turėjo apleisti Laidojimo namuose esantį savo kabinetą. Jai įrengtas mažytis kabinetukas Laidojimo namų kiemo pusėje, kur nėra nė apšvietimo.
Tačiau vėliau Š.Valiuška leido kapininkei naudotis senuoju kabinetu.
Ne per seniausiai paskelbtas naujas Laidojimo namų nuomos konkursas. Jį laimėjo kitas verslininkas Remigijus Raila, pasak Kelmės vietinio ūkio direktoriaus Dainiaus Popovo, vienintelis laiku pateikęs dokumentus dalyvauti konkurse.
Redakcijai R.Raila tvirtino, jog kabinetas, kuriuo anksčiau naudodavosi kapininkė, reikalingas jam pačiam, ten laiko žvakes ir kitus šarvojimo reikmenis. Už tą plotą moka nuomos mokestį. O kapininkė esą turi kitą kabinetą.
Kapininkė turi būti prie kapinių
Kelmės seniūnas Romas Atkočaitis, paklaustas, kodėl seniūnijos darbuotoja kapininkė tokiomis sąlygomis turi priiminėti klientus, klausimą pavadino tiesiog geru.
Seniūnas tvirtino apie naują Laidojimo namų nuomininką sužinojęs jau po to, kai pastatas buvo išnuomotas. Su anksčiau patalpas naudojusiu verslininku Š.Valiuška buvo sutarę, kad kapininkei leis naudotis senuoju jos kabinetu. „ Kapininkė turi savo vietą ir seniūnijoje. Žiemą čia daugiau ir glaudžiasi. Bet kapininkė turi būti prie kapinių,“ – sakė seniūnas.
Už kapininkės kabinetuką Laidojimo namuose seniūnija verslininkui dar moka po 150 litų kas mėnesį. Kad sąlygos – blogos, pripažino ir seniūnas. Tačiau seniūnijos rankos surištos. Pastatas ne jos.
Tuo tarpu Kelmės vietinio ūkio direktoriaus D. Popovo nuomone, seniūnas turėtų pasirūpinti savo darbuotojos darbo ir jos klientų priėmimo sąlygomis.
Autorės nuotr.
PAVOJUS: Tokia aptrupėjusia, maždaug metro aukščio rampa mirusiųjų artimieji turi eiti pas kapininkę tvarkyti su laidotuvėmis susijusių reikalų.
NUOMA: Laidojimo namus išnuomavus verslininkui, kapininkės kabinetas nustumtas į pastato šoną iš neapšviestos kiemo pusės.
SUSITIKIMAI: Neretai susitikimo su mirusiųjų artimaisiais Kelmės kapininkė Diana Šapalaitė laukia tiesiog prie kapinių vartų.