
Naujausios
„Labdaros valgykloje valgytojų nemažėja
Kelmėje, samariečių labdaros valgykloje, pietus kasdien valgo 40 žmonių. Tačiau neretai pamaitinamas ir vienas kitas priklydęs kraštietis. Valgytojai atsiveda draugų. Kartais sužinojęs, jog tereikia mokėti 15 centų, papietauti sumano iš kaimo į Kelmę apsipirkti atvažiavęs senolis.
Regina MUSNECKIENĖ
reginamus@skrastas.lt
Kotletai iš avižinių dribsnių
Samariečių labdaros valgykla įsikūrusi pačiame miesto centre. Prieš vidurdienį čia pradeda būriuotis valgytojai. Jie eina srautais. Labiausiai išalkę ateina patys pirmi. Susėda, pavalgo. Užleidžia vietą vėliau atėjusiems likimo draugams.
Ne visi valgo vietoje. Kitiems gėda, todėl paskubomis pasiima dėžutę su maistu ir skuba namo, kol dar karštas maistas.
Pietus dėžutėse savo prižiūrimiems žmonėms paima ir socialinės darbuotojos.
Puodus išgrandyti tenka, kai ateina nenumatytų klientų. Valgytojai kartais atsitempia alkanų draugų. Pigių pietų kartais nori ir į Kelmę atvykę prašalaičiai.
Samariečių bendrijos Kelmės skyriaus pirmininkas Saulius Mockus sako, jog nė vienas žmogus iš labdaros valgyklos nėra išvaromas. Virėjos pamaitina kiekvieną.
„Produktus mes gauname iš rėmėjų. Neturime galimybių varguolius maitinti mėsa ar žuvimi. Tačiau valgykloje dirbančios virėjos iš avižinių dribsnių iškepa tokius skanius kotletus, kad niekas nesupranta, jog čia ne mėsa“, – savo darbuotojas giria S. Mockus.
Už pietus imama simbolinė 15 centų auka. Pinigai panaudojami nusipirkti dujoms, susimokėti už elektrą. Tačiau ir tiek pinigų ne kiekvienas valgytojas sukrapšto. Vieni įsiskolina, bet gavę pašalpą, atiduoda. Koks dešimt žmonių – visiškai beviltiški.
Daugėja gailestingumo ir paramos
Samariečių labdaros valgyklų Lietuvos provincijoje – tik dvi: Kelmėje ir Jurbarke. Jos įkurtos Nepriklausomybės akto signataro Seimo nario dabar jau Amžinybėn iškeliavusio Antano Račo rūpesčiu. Pirmuosius samariečių žingsnius įkuriant valgyklas rėmė vokiečiai. Jie atvežė konservuotų sriubų, kitokių produktų. Ir dabar bent kartą per metus jie suteikia paramą. Prieš keletą metų skyrė 20 tūkstančių litų atnaujinti labdaros valgyklos įrangą.
S. Mockaus teigimu, dabar ir Lietuvoje daugėja rėmėjų, auga žmonių sąmoningumas, maisto labdaros valgyklai jau nebereikia vežti iš už jūrų marių. Kiekvieną savaitę valgykla gauna varškės, grietinės, pieno ir kitų produktų iš Kelmės pieninės. L. Dajoro kepykla visuomet aprūpina duonos ir pyrago gaminiais. Minupių kaimo bendruomenė ir Algimanto Vaupšo ūkis atveža daržovių. „Kerkasių“ žemės ūkio bendruomenė nepagaili savo malūne sumaltų miltų.
Paremia ir atskiri gyventojai. Pradėdami naują konservavimo sezoną, jie atiduoda likusias praėjusio sezono uogienes, daržovių konservus ir kt.
Produktų gaunama ir iš „Maisto banko“.
Savivaldybė skiria po 40 eurų dienai – po eurą kiekvieno valgytojo pietums. Iš tų pinigų mokami atlyginimai virėjoms. Jos turi po 0,75 etato.
„Maistu, jo atvežimu ir kitais dalykais kaip savanoriai turime pasirūpinti patys. Tokia samariečių misija – skubėti daryti gera.
Antra vertus, tokiu būdu perkame savo ramybę. Juk negaudami pavalgyti tie žmonės brausis į mūsų namus, plėš sandėliukus.
Liūdna, kad varguolių nemažėja. Tačiau 50 labdara besinaudojančių žmonių rajone, kur dar yra 27 tūkstančiai gyventojų, – ne taip ir daug. Kiekvienoje visuomenėje yra vargšų“, – įsitikinęs S. Mockus.
Gauna ir maisto paketus
Samariečiai bendradarbiauja su „Maisto banku“. Kiekvieną ketvirtadienį iš Šiaulių parvežami prekybos centrų atiduoti maisto produktai su besibaigiančiu galiojimo laiku.
Tą pačią dieną sudedami maisto paketai ir išdalijami vargingai gyvenantiems žmonėms.
Norintys gauti maisto paketus pristato dokumentus, liudijančius 3 paskutinių mėnesių pajamas, šeimos sudėtį.
Paketų gavėjai keičiami. Kurį laiką duodama vieniems, paskui – kitiems. Yra žmonių, kurių materialinė padėtis metų metais nepagerėja.
Autorės nuotr.
Samariečių valgykla oficialiai pamaitina 40 varguolių. Tačiau kai kuriomis dienomis valgytojų skaičius išauga ir iki 50.