Labdaros valgyklą remia vienintelė bendruomenė

Lab­da­ros val­gyk­lą re­mia vie­nin­te­lė bend­ruo­me­nė

Jau try­li­ka me­tų Už­ven­čio se­niū­ni­jos Mi­nu­pių kai­mo bend­ruo­me­nė dar­žo­vė­mis ir ki­tais kai­miš­kais pro­duk­tais re­mia Kel­mė­je esan­čią Sa­ma­rie­čių lab­da­ros val­gyk­lą, ku­rio­je šią žie­mą šil­tus pie­tus gau­na apie pus­šim­tis žmo­nių. Tai vie­nin­te­lė Kel­mės ra­jo­no bend­ruo­me­nė, už­sii­man­ti to­kia sa­va­no­riš­ka veik­la. Už šią veik­lą mi­nu­piš­kiai ta­po kon­kur­so „Šim­tas ge­rų dar­bų“ nu­ga­lė­to­jais.

Re­gi­na MUS­NEC­KIE­NĖ

reginamus@skrastas.lt

Lys­vė sau, lys­vė vai­kams, lys­vė sa­ma­rie­čiams

Ini­cia­ty­vą rem­ti Sa­ma­rie­čių lab­da­ros val­gyk­lą pa­ro­dė Mi­nu­pių kai­mo bend­ruo­me­nei pri­klau­san­čio Mau­džio­rų gy­ven­to­ja Ire­na Ma­čer­nie­nė. Su­ži­no­ju­si, jog sa­ma­rie­čių val­gyk­la, mai­ti­nan­ti į keb­lias gy­ve­ni­mo si­tua­ci­jas pa­te­ku­sius var­guo­lius, ne­gau­na jo­kio fi­nan­sa­vi­mo iš vals­ty­bės, o re­mia ją tik Vo­kie­ti­jos sa­ma­rie­čiai, nu­spren­dė paau­ko­ti pi­ni­gų. Au­ko­ti ra­gi­no ir ki­tus bend­ruo­me­nės na­rius. Ta­čiau dar­bo daž­niau­siai ne­tu­rin­tys kai­mo žmo­nės pa­tys sto­ko­jo pi­ni­gų.

Tuo­met bend­ruo­me­nės pir­mi­nin­kė Eu­ri­ka Drun­gi­lie­nė su­gal­vo­jo, jog val­gyk­lą ga­li­ma pa­rem­ti ir pro­duk­tais, ne tik pi­ni­gais. O dar­žo­vių ir ki­tų pro­duk­tų tvar­kin­gai gy­ve­nan­čios, darbš­čios šei­mos kai­me tik­rai tu­ri.

Tą­syk pa­kvies­tos au­ko­ti mi­nu­piš­kių šei­mos į bend­ruo­me­nės na­mus su­ve­žė dvi to­nas dar­žo­vių. Tuo­me­ti­nis Už­ven­čio se­niū­nas Zo­nis Vir­ba­las sky­rė au­to­mo­bi­lį dar­žo­ves į lab­da­ros val­gyk­lą nu­vež­ti.

Nuo to lai­ko kiek­vie­nais me­tais mi­nu­piš­kiai da­lį dar­žo­vių ski­ria lab­da­ros val­gyk­lai. Bend­ruo­me­nės pir­mi­nin­kė E. Drun­gi­lie­nė pa­sa­ko­ja, jog ru­de­nį at­va­žia­vu­si į dar­bą Už­ven­čio Šat­ri­jos Ra­ga­nos gim­na­zi­jos dau­gia­funk­cia­me cent­re kar­tais jau ran­da prie du­rų pa­dė­tą mai­šą bul­vių, krep­šį mor­kų, mo­liū­gą ar ki­to­kių dar­žo­vių.

„Žmo­nės taip įpra­to da­lin­tis, kad pa­va­sa­rį sė­da­mi dar­žus pa­ski­ria lys­vę sau, lys­vę vai­kams, lys­vę sa­ma­rie­čiams, – pa­sa­ko­ja E. Drun­gi­lie­nė. – Anks­čiau mi­nu­piš­kiai gė­dy­da­vo­si val­gyk­lai duo­ti la­ši­nių, rie­ba­lų ar ki­to­kių da­ly­kų. Da­bar su­pra­to, jog ten vis­kas pra­ver­čia ir ga­li ne­suk­da­mi gal­vos ati­duo­ti vis­ką, ko ne­su­var­to­ja pa­tys. Spa­lio mė­ne­sį, kai yra Ko­vos su skur­du die­na, mes pa­skel­bia­me Ge­ru­mo die­ną. Tą die­ną žmo­nės su­ve­ža dau­giau­sia dar­žo­vių. Kiek­vie­nais me­tais nu­ve­ža­me dau­giau kaip po to­ną dar­žo­vių ir ki­to­kių pro­duk­tų. Sa­ma­rie­čiams kiek­vie­nais me­tais au­ko­ja ne ma­žiau kaip dvi­de­šimt šei­mų.“

Mi­nu­piš­kiai mai­ti­na, sa­ma­rie­čiai ren­gia

Sa­ma­rie­čiai už ge­rus dar­bus ne­lie­ka sko­lin­gi mi­nu­piš­kiams. Ka­dan­gi iš Vo­kie­ti­jos sa­ma­rie­čių gau­na dė­vė­tų ir dar apy­nau­jų, ir vi­sai ge­rų dra­bu­žių, jais pa­re­mia mi­nu­piš­kius, ypač jau­nų šei­mų vai­kus.

Anks­čiau dra­bu­žių į kai­mą tie­siog at­vež­da­vo, ir žmo­nės atei­da­vo jų pa­si­rink­ti. Da­bar pa­klau­sia­ma, kam ko rei­kė­tų, ko­kių dy­džių – lab­da­ra ve­ža­ma tiks­lin­gai.

„Prieš rug­sė­jo pir­mą­ją nu­si­ve­žiau po­ros šei­mų vai­kus į sa­ma­rie­čių lab­da­ros par­duo­tu­vę Kel­mė­je. Pa­rin­ko­me, pa­ma­ta­vo­me dra­bu­žių ir ne­mo­ka­mai ap­ren­gė­me tuos vai­kus, pa­ruo­šė­me mo­kyk­lai“, – bend­ra­dar­bia­vi­mu džiau­gia­si bend­ruo­me­nės pir­mi­nin­kė.

Da­bar įsi­drą­si­no ir kai ku­rios ma­mos. Pa­čios nu­va­žiuo­ja Kel­mėn į sa­ma­rie­čių būs­ti­nę ir pa­si­ren­ka vai­kams, ko jiems trūks­ta mo­kyk­lai.

Prieš Ka­lė­das sa­ma­rie­čiai at­ve­žė mi­nu­piš­kių vai­kams žais­lų. Neį­ga­liems žmo­nėms at­ve­ža vaikš­ty­nių, jei rei­kia su­ran­da ir lo­vą ar ki­to­kios kom­pen­sa­ci­nės tech­ni­kos.

E. Drun­gi­lie­nė sa­ko, jog ypač glau­dus bend­ra­dar­bia­vi­mas pra­si­dė­jo tuo­met, kai sa­ma­rie­čiams Kel­mė­je pra­dė­jo va­do­vau­ti Sau­lius Moc­kus. Ka­dan­gi bend­ri­jos ir lab­da­ros val­gyk­los įkū­rė­jas bu­vo Nep­rik­lau­so­my­bės ak­to sig­na­ta­ras, pir­mo­sios ne­prik­lau­so­mos Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­sios Ta­ry­bos de­pu­ta­tas, vė­liau Sei­mo na­rys An­ta­nas Ra­čas, jis pa­pra­šė bu­vu­sių sa­vo mo­ki­nių pa­dė­ti iš­lik­ti sa­ma­rie­čių bend­ri­jos sky­riui Kel­mė­je ir lab­da­ros val­gyk­lai.

Tarp kai­mo mo­te­rų po­pu­lia­ri sa­va­no­rys­tė

Ne­se­niai bu­vo su­reng­tas kon­kur­sas tarp bend­ruo­me­nių „100 ge­rų dar­bų“. Mi­nu­pių kai­mo bend­ruo­me­nė ta­po šio kon­kur­so nu­ga­lė­to­ja. Ra­jo­ne yra 40 bend­ruo­me­nių, ta­čiau nė vie­na ki­ta ne­re­mia lab­da­ros val­gyk­los.

Mi­nu­piuo­se dau­gy­bė ir ki­tų sa­va­no­rys­tės pa­vyz­džių. Neį­ga­lios kai­mo mo­te­rys mo­ko dau­gia­funk­cį cent­rą lan­kan­čius kai­mo vai­kus siū­ti. Pri­kar­po­ma mi­nia­tiū­ri­nių pirš­ti­ny­čių, ko­ji­ny­čių ir ki­to­kių fi­gū­rų. Vai­kai gra­žiai ap­siu­va jų kraš­tus, pa­puo­šia bliz­gu­čiu ir gau­na­mas pui­kus pa­puo­ša­las Ka­lė­dų eg­lu­tei.

Sa­va­no­rės ve­da ir ki­tus edu­ka­ci­nius už­siė­mi­mus. Mo­ko lip­dy­ti iš bal­to mo­lio, puoš­ti daik­tus de­ku­pa­žu. Sma­giau­sias vai­kų už­siė­mi­mas reng­ti jo­mar­kus. Drau­ge su sa­va­no­rė­mis jie pa­si­da­rė sim­bo­li­nių eu­rų. Iš na­mų at­si­ne­ša se­nų daik­tų ir sten­gia­si juos kuo bran­giau par­duo­ti.

Vai­kams lei­džia­ma elg­tis kaip tik­ra­me jo­mar­ke – gar­siai šauk­ti, gir­ti sa­vo pre­kę.

Au­to­rės nuo­tr.

Mi­nu­pių kai­mo bend­ruo­me­nės pir­mi­nin­kė Eu­ri­ka Drun­gi­lie­nė džiau­gia­si pir­muo­ju bend­ruo­me­nės ap­do­va­no­ji­mu už pa­ra­mą sa­ma­rie­čiams ir ki­tus sa­va­no­riš­kus dar­bus.

„100 ge­rų dar­bų“ kon­kur­so nu­ga­lė­to­jams įteik­tas sim­bo­li­nis obuo­lys.

Sa­va­no­rė Liu­da Li­die­nė bend­ruo­me­nės na­muo­se iš me­džia­gos kar­po fi­gū­rė­les, ruo­šia­si edu­ka­ci­niams už­siė­mi­mams.