Naujausios
Netikėtas lobis
1926 metais Adomas Varnas buvo išleidęs kryžių fotoalbumą, tačiau Leono Karaliūno knyga nėra jo kopija, jame išspaudinta daug nematytų nuotraukų originalų. Pats A. Varnas kryžius fotografavo, norėdamas bent taip išsaugoti iš laikui, vėjams, lietums neatsparios medžiagos – medžio – liaudies meistrų sukurtus kryžius, koplytstulpius, stogastulpius. Jį neramino, kad anuomet, jau prieš šimtą metų keitęsis žmonių skonis bei ekonominiai sumetimai lėmė, jog mediniai kryžiai pamažu ėmė prarasti puošnumą arba juos pradėjo keisti lietiniai, akmens šabloniniai gaminiai.
O L. Karaliūnas sako siekęs, kad pas dailininko giminaitį, šviesaus atminimo Romaną Mačerinską, o vėliau pas jo našlę Laimą Mačerinskienę netikėtai rasti nuotraukų originalai ir visa medžiaga nenugrimztų užmarštin. Atsitiktinumas, nuvedęs pas šiuos žmones, ir leido gimti naujam, 27 knygų autoriaus, sumanymui.
L. Karaliūnas fotoalbumo įžangoje rašo, kad, rinkdamas medžiagą būsimoms savo knygoms, aplankė daug žmonių, užrašė jų prisiminimų, gavo vertingų fotografijų, informacijos apie ano meto įvykius.
„Prisimenu, maloniai bendraudavau su mano gatvėje gyvenusiu velioniu Mykolu Mačerinsku. Jis vis mane pradžiugindavo, parodydavo dar nematytų fotografijų. Kartą vartėme ikikarines nuotraukas ir garbaus amžiaus pašnekovas man pasiūly nuvykti į Žagarę pas jo brolį Romaną Mačerinską. Po tos viešnagės viename gražiausių šiaurės Lietuvos miestelių mano rengiamoje knygoje apie Joniškį atsirado keletas nuotraukų iš įžymiojo joniškiečio dailininko Adomo Varno gyvenimo. Deja, R. Mačerinskas negalėjo atvykti į albumo „Senas miestas prie Sidabros“ pristatymą, vėliau mėgindavome susisiekti, bet vis nepavykdavo. Netrukus sužinojau, kad šis žmogus jau iškeliavo į amžinybę. Jam skirta knyga su mano autografu liko neįteikta“,– rašo Leonas Karaliūnas. 2021 metais jis pagaliau prisiruošė į Žagarę ir įteikė knygą našlei L. Mačerinskienei, tada paaiškėjo, kad jos vyro Romano mama Michalina ir jos sesuo Sofija buvo garsiojo dailininko Adomo Varno pusseserės.
Paprašyta paieškoti kokios medžiagos apie A. Varną savo archyvuose L. Mačerinskienė pririnko šūsnis vokų su fotografijomis, visos jos net netilpo ant vieno stalo. Tai buvo prieš šimtą metų A. Varno fotografuoti kryžiai – 165 originalai ir daugiau kaip 300 kopijų. Vokuose buvo ir asmeninių, A. Varno šeimos, jo darbų, jo paties ir žmonos Marijos laidotuvių fotografijų.
Trejus metus gyveno mintimi apie šią knygą
28-osios knygos pristatyme Leonas Karaliūnas sakė trejus metus gyvenęs mintimis su Adomu Varnu, kol pagaliau leidinys buvo parengtas ir išleistas. L. Karaliūnas dėkingas jam padėjusiems, konsultavusiems muziejininkams, istorikui Ernestui Vasiliauskui, fotografei Virginijai Lengvenienei, tekstus redagavusiai Aušrai Lukšaitei–Lapinskienei, kraštietei krepšininkei, išvertusiai į anglų kalbą Zitai Bareikytei.
Dar šiemet bus išpausdintas ir pačiam Adomui Varnui skirtas albumas, o vasarą išeis dokumentinis filmas. Ir vėl tuo rūpinasi Leonas Karaliūnas. Jis dar svajoja ir apie turistinį maršrutą Adomo Varno gimtinės keliais, o gal būtų galima ir jo muziejų įrengti.
Adomą Varną renginyje prisiminė ir kraštietė istorikė Vida Girininkienė, nemažai nagrinėjusi jo gyvenimą bei kūrybą, paskaičiusi ištraukų iš originalių jo laiškų.
Dailininkas Adomas Varnas 1879 metais gimė Joniškyje, mirė 1979 metais Čikagoje. jis trejus metus studijavo Kauno dvasinėje seminarijoje, bet kunigu netapo, pasuko į Sankt Peterburgą mokytis dailės, vėliau jo keliai vedė į Krokuvos dailės akademiją, Ženevos aukštąją dailės mokyklą. Nuo 1908 metų jis dalyvavo pirmosiose „Lietuvių dailės draugijos“ parodose Vilniuje, nuo 1923 metų dėstė Kauno meno mokykloje. 1944 metais pasitraukė į Vakarus. A. Varnas buvo ne tik dailininkas tapytojas, bet taip pat kūrė scenovaizdžius, šaržus, pašto ženklus, banknotus, apipavidalino ir iliustravo knygų. Dailininkas domėjosi ir vertino lietuvių liaudies meną, nuotraukose užfiksavo daug nykstančių liaudies meno paminklų – kryžių, koplytstulpių ir stogastulpių.
