Naujausios
Kultūros rūmuose prisiminti visi 55 metai
Naujosios Akmenės kultūros rūmuose surengtas parodos „Kultūros rūmai vakar ir šiandien. Įvykiai ir portretai“ atidarymas tapo šios įstaigos darbuotojų pokalbiu apie 55 metų veiklos įsimintinas akimirkas.
Vytautas RUŠKYS
vytautas@skrastas.lt
Direktorius priminė Kultūros rūmų klestėjimą
Buvęs direktorius Petras Venckus pripažino, kad sunku nevienareikšmiškai palyginti Kultūros rūmų veiklą praeityje ir šiandien.
„Juk prieš kelias dešimtis metų rūmai priklausė ne Savivaldybės kultūros skyriui, o „Akmenės cemento“ gamyklai, kuri ir finansavo rūmų veiklą – tad nebuvo tokių žodžių: „nėra pinigų ir nieko negalime padėti“, – mena P. Venckus.
Šiais laikais Kultūros rūmai nuolat trūksta pinigų, todėl jų renginiams jau įprasta tapo prašyti iš rėmėjų.
Buvęs direktorius su nostalgija minėjo, kaip gamyklos darbuotojai lengvai būdavo išleidžiami iš darbo į repeticijas. Už tokią veiklą ir atostoginių daugiau gaudavo.
Užtat kas antri metai vykstančios respublikinės statybos medžiagų pramonės įmonių meno mėgėjų kolektyvų apžiūrose cementininkai beveik nuolat tapdavo nugalėtojais.
„Iš kultūros darbuotojų tose apžiūrose būdavo reikalaujama tik laimėti, – sakė P. Venckus. – Užtat dažnai kolektyvai keisdavo koncertinius rūbus, buvo perkama muzikos instrumentų. O veikė net 21 meno mėgėjų kolektyvas“.
Dabartiniais laikais jų buvo sumažėję beveik dvigubai, tik pernai skaičius šoktelėjo iki 16.
„Buvo daugiau idealizmo“
Kultūros rūmuose pastatymų dalies vedėju dirbęs, o dabar rajono Tautodailninkų sąjungos pirmininkas Antanas Adomaitis sakė: „Sovietinėje sistemoje buvo didesnis idealizmas kažką daryti.“
Tuo tarpu dabarties kultūros žmonės, anot menininko, savo tautinės dvasios ano lygmens dar nėra pasiekę.
„Tad reikia pakilti tiek, kad nereikėtų prisiminti su nostalgija senesnius laikus lyg iš tikrųjų jie būtų buvę geri“, – sakė A. Adomaitis.
Prisiminė, kaip išmoningai kultūros rūmuose veikusio liaudies teatro aktoriai pastatydavo spektaklius, kurie tik iš išorės atrodydavo ideologiškai tinkami.
„Iš tikrųjų būdavo daugybė nepasitenkinimo gaidelių ana sistema ir kandumo, kurį kas norėdavo – suprasdavo, o kam nepakako protelio, tie žiūrėdavo paviršutiniškai“, – sakė A. Adomaitis.
Kentėjo nuo ugnies ir vandalų
Pokalbyje prisimintaa ir Kultūros rūmuose kilęs gaisras bei chuliganų išpuolis. Užsidegė spektaklio premjerai paruoštos prašmatnios dekoracijos, ugnis veržėsi per langus.
„Pripažino, kad priežastis – elektros laidai, o iš tikrųjų – nuo nuorūkos, nes kai kurie muzikantai ir grodami rūkydavo“, – sakė P. Venckus.
Tai buvo laikai, kai rūmų parketą plaudavo benzinu.
„Šveisdavome naktimis, kad nesmirdėtų repetuojantiems saviveiklininkams, – mena Kultūros rūmuose ketvirtą dešimtį metų dirbanti Vida Dailidavičienė. – Paskui išvaškuodavome, šepečiais išblizgindavome, todėl grindys blizgėdavo kaip vanduo. Užtat atrodė tragedija, kai uždraudė naudoti benziną, nes nuo benzino garų Vilniuje supleškėjo panašiai švarinama įstaiga.“
Rūmai kentėję ir vandalų. Keliolika vyrų, kurie buvo atvežti iš Rusijos statyti cemento gamyklos kaminus, šokių pabaigoje įsiveržė į rūmus su grandinėmis ir metaliniais strypais rankose.
Dužo durų ir langų stiklai, prašmatnūs šviestuvai.
Buvo paaiškinta: „Atsisveikinimui su lietuvių buržujais“
Chuliganus išvaikė milicininkai. Pakako įspėjamojo šūvio į grindis.
Rūmai – kultūros židinys
Apie Kultūros rūmų praeitį bei savo veiklą pasakojo Algimantas Milevičius, Zita Liaukšienė, Kęstutis Krencius, Rimantas Rimkus, Birutė Viktoravičiūtė, Algirdas Gricius bei kiti pokalbio dalyviai.
Jie prisiminė liaudies teatro pripažinimą Lietuvoje. Pasakojo apie dailės studiją lankiusių vaikų nuolat aukščiausius įvertinimus pelnomus pasaulinėse piešinių konkursuose. Džiaugėsi tebetęsiama lietuvių liaudies šokių kolektyvų tradicija – laimimi aukščiausi apdovanojimai šalies konkursuose, o jų pelnyta prestižinė nominacija „Aukso paukštė“ yra vienintelė Kultūros rūmuose.
Nuo 1955 metų Naujojoje Akmenėje gyvenanti Stasė Znutienė prisiminė, kaip jaunimas apsidžiaugė atidarytais Kultūros rūmais ir kaip juos gerbė.
„Žinokit, nei mergaitės su „vengerkom“ nei vyrai su „branavykais“ nėjome į Kultūros rūmus, o tik persiavę rankinėse atsineštais bateliais“, – sakė S. Znutienė.
Ji pasakojo, kad merginos neidavo šokti su išgėrusiais ar vedusiais vyrais. Nebūdavę ir muštynių tarp jaunuolių.
„Juk mes į rūmus traukėme kaip į kultūros židinį, čia pasikraudavome dvasiškai,“ – sakė S. Znutienė.
Autoriaus nuotr.
VEDĖJAS: Kultūros rūmuose pastatymų dalies vedėju dešimt metų dirbęs Antanas Adomaitis papasakojo apie liaudies teatrui ruoštas dekoracijas.
DIREKTORIUS: Buvęs kultūros rūmų direktorius Petras Venckus perskaitė šioje įstaigoje veikusio 21 meno mėgėjų kolektyvo pavadinimus.