Naujausios
PROBLEMĄ KELIA SKAITYTOJAI
Kultūra kaime – dėl žmonių ar dėl „kryžiuko“?
„Pakruojo kraštą“ pasiekė signalai iš skirtingų rajono pakraščių. Visi – apie tą patį: nykstantį kultūringą laisvalaikį, algas gaunančius, tačiau pareigų neatliekančius vietos kultūros darbuotojus.
Ar iš tiesų, kultūros darbuotojai veltui gauna algas, kaimo kutūrinis gyvenimas apleistas ir neįdomus, o renginiai organizuojami tik dėl „kryžiuko“? O gal tų renginių ir meno saviveiklos kolektyvų niekam nebereikia?
Janina ŠAPARNIENĖ
pakruojis@skrastas.lt
Falsifikuoja žinias apie renginius?
Iš Klovainių redakciją pasiekęs laiškas nupiešė liūdną kultūros padėtį šiame miestelyje. Anot autorių, kultūros namai per didžiąsias metines ir net valstybės šventes būna užrakinti.
Taip įvykę ir sausio 13-ąją, nors į laikraštį Klovainių bibliotekininkė Vida Grigaliūnienė atsiuntusi žinutę ir nuotrauką apie įvykusį renginį, kurioje – jos sūnus ir kultūros namų valytoja. į renginį niekas neatėjo.
Laiške redakcijai rašoma, kad norintiems užsiimti meno saviveikla nėra galimybių realizuoti savo pomėgius – neliko nei vokalinio, nei folklorinio ansamblių.
„Rudens romanso“ šventėje taip pat apsieita be klovainiečių. Mus atstovavo kultūros namų darbuotoja Živilė Norvaišienė su pakruojiete Kazimiera Klabiene. Klovainiečiai nuo seno balsingi, muzikalūs, bet nekvietė dalyvauti, nors ir sklando kalbos, kad niekas neėjo. Todėl ir po koncerto linksmintasi Klovainių kultūros namuose be klovainiečių, o tuo metu Klovainių dainininkų grupelė, susirinkusi pas vieną iš dainuojančių namuose, pasibuvo, pabendravo, paliūdėjo, kad ten, kultūros namuose, be mūsų“, – nusivylimą vietos kultūrininke liejo laikraščio skaitytoja.
„Padidinamasis stiklas“
Direktorė Ž. Norvaišienė atmetė priekaištus, kad neorganizuojama saviveikla. Kultūros namuose renkasi moksleivių vokalinio ansamblio, dueto dainininkės, muzikuoja paaugliai ir jauni vaikinai. O folkloro kolektyvas išsiskirstė iki tol, kol jam vadovavusi ankstesnioji direktorė grįš iš ilgalaikių atostogų.
Ž. Norvaišienė taip pat informavo, kad Sausio 13–osios aukų pagerbimas įvyko – į jį atėjo šeši žmonės.
Kultūros ir viešųjų ryšių skyriaus vedėja Birutė Vanagienė situaciją Klovainiuose įvardijo, kaip stebimą pro padidinamąjį stiklą.
„Į mane kreipėsi buvusi ilgametė Klovainių kultūros namų direktorė. Kalbėjo, kad „ne taip“ organizuojami renginiai. Romansus dainavo „ne tos“, per jaunos saviveiklininkės, parinktas netinkamas repertuaras, nebėra folkloro ansamblio... Kai neabejotiną patirtį turinčiai kultūrininkei pasiūliau imtis laikinai visuomeniškai vadovauti folkloro dainininkams, dėl kurių ji taip išgyvena – atsisakė“, – teigė vedėja.
B. Vanagienė sakė neturinti teisės nurodyti Ž. Norvaišienei (ne folkloro specialistei) vadovauti būtent pastarajam ansambliui: folkloras tik iš šalies atrodo paprastas žanras. Bet jis turi savą specifiką, kurią reikia išmanyti.
Nesulaukia kultūros darbuotojo dėmesio
Guostagaliečiai redakcijai pasakojo, jog kaimo kultūros namų direktorius Medhardas Zubas dirbantis dar ir muzikos mokytoju, guostagaliečių laisvalaikio muzikavimu neužsiima. Nors čia prieš keliolika metų buvo ne vienas vokalinis ansamblis, geriausia rajone kaimo kapela.
Guostagaliečių kolektyvu pristatomame vyrų ansamblyje „Šiaurys“ – tik trys vietos dainininkai. Renginiuose kultūros namuose koncertuoja M. Zubo vadovaujami kolektyvai iš kitų vietovių. Nes profesionalus muzikas, dirbantis Triškonių, Degėsių mokyklose, vadovaujantis Linkuvos kultūros centro moterų chorui, savojo kaimo žmonių saviveiklai neburia.
Seniūnas Jonas Jocius prisiminė – iš pradžių atvykęs dirbti į Guostagalį, M. Zubas stengėsi organizuoti vietos žmones. Bet metams bėgant dėmesys saviškiams vis mažėjo.
„Žmonės nesiprašo į jo organizuojamus festivalius, kur varžomasi dėl profesionalumo. Tačiau laisvalaikį jie nori leisti kultūringai – kartu padainuoti, bendrauti. Bent jau žiemą, kai kaimo žmonėms laisvesnis laikas. Labiausiai to stinga kaimo senjorams“, – sakė seniūnas.
Laukia guostagaliečių iniciatyvos
M. Zubas teigė, jog į Guostagalio kultūros namus renkasi ir 10–12 dainuojančių moksleivių, trys vaikinukai ateina iš kaimyninio Šikšnių kaimo. Kultūros darbuotojo skaičiavimu, dirbdamas pusę etato (tiek liko po mažinimų), gali vadovauti vienam kolektyvui, o dirba su dviem.
„Neatstūmiau nei vieno, tikrai norinčio dainuoti. Šie žmonės ir dainuoja. Kelios moterys iš Guostagalio važinėja į choro repeticijas Linkuvoje. Iniciatyvą turi rodyti patys žmonės. Neužtenka pasakyti, kad reikia kurti ansamblį ir laukti, kad jį kažkas kitas organizuotų. Saviveiklos vadovas – saviveiklininkų talkininkas. Bet pirmiausiai reikia tų, kurie nori talkos“, – sakė M. Zubas.
Muzikas kartą per savaitę repetuoja su Pakruojo moterų tremtinių ansamblio „Sidabrinė šarma“ dainininkėmis. Joms vadovauja po to, kai iš pareigų pasitraukė ankstesnioji kolektyvo vadovė. Algos už šį darbą negauna.
Pačios susiradusios ir pasikvietusios M. Zubą dainininkės už jį stojo mūru. Moterų įsitikinimu, be vadovo ansamblis jau būtų iširęs.
Žeimeliečiai ilgisi renginių?
„Pakruojo kraštui“ dėl nykstančios kultūros miestelyje skundėsi ir Žeimelio gyventojai.
Neorganizuojami renginiai, nėra aktyvios saviveiklos. O pusantro etato turintis kultūros namų direktorius Stanislovas Zuokas „apsiriboja pamuzikuodamas dūdele“.
Redakcijos pašnekovai skundėsi ir dėl Vasario 16-osios minėjimo. Mat spaudoje ir internete buvo skelbta, kad minėjimas organizuojamas kultūros namuose. Tačiau nurodytąją dieną į kultūros namus atėjusieji pasijuto apgauti ir pažeminti – nebuvo jokio renginio. Ir jokio pranešimo kodėl.
Žeimelio seniūnė Vitalija Dobrovolskienė „Pakruojo kraštui“ sakė, kad tokia situacija susiklostė dėl neapdairumo su renginio viešinimu internete ir spaudoje. Šventinio minėjimo laikas ir vieta buvo pakeisti, tačiau nepataisyti publikuojami skelbimai, o pora dienų miestelyje buvusio renginio afišos žmonės nepastebėjo.
Seniūnė patvirtino, kad miestelio kultūros darbuotojas per menkai skiria laiko ir dėmesio savo tiesioginiam darbui. V.Dobrovolskienės žodžiais, žmones piktina, kad S. Zuokas dažniau „muzikuoja“ laidotuvėse, o ne kultūros namuose.
S. Zuokas aiškina, kad kultūros namuose repetuoja su ilgametes tradicijas turinčiu pučiamųjų instrumentų orkestru, kaimo kapela, saviveiklininkai koncertuoja ne tik rajono renginiuose, bet ir kaimyninėje Latvijoje.
Renginiai – beveik tuščiose salėse
Visi kritikuotieji kultūrininkai tiesinosi, kad į valstybei reikšmingoms datoms skirtus renginius teateina vos keli ar keliolika žmonių.
M. Zubo pastebėjimu, sunkmetis padarė savo juodą darbą – išblėso patriotizmas, dar matytas prieš dešimtmetį. Išvarginti ekonominių problemų žmonės nebenori švęsti kartu su valstybe. Šioms progoms skirti koncertai, kiti renginiai dažniausiai vyksta beveik tuščiose salėse.
B. Vanagienė „Pakruojo kraštui“ sakė, jog visuomenės atsainumas valstybei svarbioms datoms – ne tik Klovainių, Žeimelio ir Guostagalio problema. Jos žodžiais, tokia pati padėtis daugelyje kaimų ir miestelių.
Tačiau esama ir kitokio patyrimo. Kai į sceną dainuoti ar vaidinti pakyla kaimynai, giminaičiai, kultūros namų salės tampa per ankštos norintiems patekti į renginį. Tai gali patvirtinti Linkuvos kultūros centro vadovė Jūratė Martuzienė, kurios organizuotam vasario 16-sios renginyje žiūrovai netilpo salėje.
SURADUSIOS: „Sidabrinės šarmos“ dainininkės pačios susirado vadovą ir džiaugiasi, kad ansamblis išliko.
POREIKIS: Guostagalio seniūnas Jonas Jocius sako, kad uždarius kaime mokyklą, žmonių akys nukrypo į kult9ros namus namus ir jų darbuotojus.
PAGALBA: Medhardas Zubas ir be atlygio neatsisako padėti iniciatyviems, norintiems dainuoti žmonėms.
Autorės nuotr.