Naujausios
Kultūros sostinė jau su Kultūros centru
Šeštadienį Žagarės kultūros centre vyko simbolinė po beveik trejus metus su trukdžiais ir pertraukomis trukusios renovacijos sugrįžimo šventė. Kultūros pastatas pagaliau sutvarkytas, darbų aktas surašytas, tačiau ant jo dar nėra priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos atstovo parašo.
Loreta RIPSKYTĖ
loretar@skrastas.lt
Simbolinis sugrįžimas
Renginio pradžioje Kultūros centro salę papuošė gėlės, kurias, skambant iškilmingai Liudvigo van Bethoveno muzikai, į vazas merkė meno mėgėjai.
Po kelerių metų pertraukos čia, scenoje, sukosi buriamo naujo šokių kolektyvo, vadovaujamo Andriaus Petkausko, poros, dainavo solistai, ansambliai, kuriuos ruošė Sanda Banevičienė, dramos kolektyvas vaidino premjerinį spektaklį „Katios namai“, pastatytą pagal Samujilo Maršako pjesę „Katės namai“ (režisierė Aida Visockienė). Ši pasaka, kurioje pamokomai kalbama apie sudegusius katės namus ir bergždžias draugų paieškas, patekus į nelaimę, savitai perteikė ir žagariečių požiūrį į pastato renovaciją.
Kultūros centro vidaus darbai užsitęsė beveik trejus metus, nors turėjo būti atlikti per pusantrų metų. Per tiek laiko, žagariečių nuomone, buvę galima ir po rimto gaisro, o ne dar pakenčiamai funkcionavusį pastatą, sutvarkyti. Ir dabar, nors darbų aktas surašytas, priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos inspektoriaus parašo ant jo nėra.
Minėtos tarnybos atstovas, pasak Savivaldybės Ekonominės plėtros ir investicijų skyriaus vyriausiojo specialisto Algio Leitmano, nepasirašė, nes netinkamos į siurblinę vedančios durys turi būti pakeistos į atsparias ugniai.
Teko nutraukti sutartį
Apie Žagarės kultūros centro renovacijos problemas rašė „Šiaulių kraštas“ ("Kultūros sostinė – be kultūros namų“, 2015 0124).
Centro darbuotojai, kol buvo renovuojamas kultūros centras, glaudėsi nepritaikytose, anksčiau ambulatorijai, vėliau – jaunimo klubui priklausiusiose patalpose, o renginiams organizuoti prašydavosi į Žagarės gimnaziją arba specialiajai mokyklai priklausantį sinagogos pastatą.
UAB „Meba“, Žagarės Kultūros centro vidaus darbus pradėjusi 2012 metų gruodį, turėjo juos užbaigti iki 2014 metų gegužės 1 dienos, tačiau juos vilkino.
Atsižvelgdama į prašymus raštu ir asmeninius bendrovės vadovės Laisvydos Matusevičienės pasižadėjimus, Joniškio rajono savivaldybės administracija tada sutiko terminą pratęsti iki 2014 metų liepos 11-os, vėliau – iki gruodžio 12-os dienos. Iki gruodžio 15 dienos įmonė privalėjo pristatyti į objektą medžiagas, reikalingas vėdinimo sistemai ir priešgaisriniam vandentiekiui įrengti.
Atlikus patikrinimą, paaiškėjo, kad iki gal;o nebuvo įvykdytas nė vienas iš išvardintų įpareigojimų.
2014 metų gruodžio 15 dieną Savivaldybė sutartį su UAB „Meba“ nutraukė ir į 2015-uosius Žagarė – Lietuvos kultūros sostinė – įžengė be Kultūros namų.
Pigumas negarantuoja kokybės
Savivaldybės Ekonominės plėtros ir investicijų skyriaus vyriausiasis specialistas Algis Leitmanas „Šiaulių kraštui“ tada aiškino, kad UAB „Meba“ konkursą laimėjo, iš septynių firmų pasiūliusi mažiausią 265 871 euro (918 tūkstančių litų) kainą, nors projekte buvo paskaičiuota apie 376 500 eurų (1,3 milijono litų).
Pigumas negarantuoja kokybės.
Norint pristatyti objektą valstybinei komisijai, dar reikėjo įrengti vėdinimo sistemą, elektros instaliaciją, pakloti priešgaisrinį vandentiekį, pabaigti apdailą.
Tada paaiškėjo, kad 9 tūkstančių eurų likučio renovacijai baigti nepakanka, reikia apie 100 tūkstančių eurų. Vien ventiliacijos sistema kainavo daugiau kaip 40 tūkstančių eurų. Galutinė baigiamųjų darbų suma pasiekė 139 tūkstančius eurų. Būtent už tiek juos atliko konkursą laimėjusi UAB „Šiaurės statyba“.
Iš viso Kultūros centro vidaus renovacija kainavo 405 200 eurų.
Autorės nuotr.
PERTRAUKA: Į Žagarės kultūros centrą meno mėgėjai ir žiūrovai galėjo sugrįžti tik po beveik trejų metų petraukos.
PILNA: Į pirmą po renovacijos renginį susirinko pilna salė žiūrovų.
Jono JUREVIČIAUS nuotr.
SPEKTAKLIS: Akimirka iš spektaklio „Katios namai“.