Naujausios
Kreivakiškyje – pirmoji rajone gyvūnų prieglauda
Kreivakiškio dvarelį nuomojanti Ilma Andronenko neseniai įregistravo pirmąją rajone gyvūnų prieglaudą „Gyvybės stotelė“. Iki šiol tokios įstaigos Pakruojyje nebuvo – tik vadinamoji karantinavimo tarnyba, kurioje sugauti beglobiai šunys ir katės paprastai būdavo sunaikinami.
Janina ŠAPARNIENĖ
pakruojis@skrastas.lt
Prieglauda tapo oficiali
Ilmos įkurtos viešosios įstaigos „Gyvybės stotelė“ tikslas – laikinai priglausti iš gaudymo tarnybų paimtus gyvūnus, kuriems gresia sunaikinimas, ir surasti jiems šeimininkus.
Dvarelio savininkai tokiai nuomininkės veiklai neprieštarauja – jų sutikimas buvo būtinas, registruojant prieglaudą.
I. Andronenko tik įteisino tai, kuo užsiima jau seniau. Beveik prieš porą metų iš Panevėžio persikėlusi į Kreivakiškį, dvarelyje suteikė pastogę ne vienam žmonių išmestam sužalotam šuniui. O atkutusius palydėjo pas naujus šeimininkus.
„Ankstesniais metais gyvūnais rūpindavausi privačiai, nes Panevėžyje, kituose didesniuose miestuose yra ne viena globos įstaiga. Su jose dirbančiais savanoriais ir bendraudavau, bendradarbiaudavau. Veiktų Pakruojyje tikra gyvūnų prieglauda – nebūčiau ėmusis registruoti savos, gaišti laiką ir dėti pinigus, suruošiant tam krūvą dokumentų. Bet tokia veikla įstaigoje – efektyvesnė, nei privati“, – argumentuoja Ilma.
Ir vardija oficialios prieglaudos pranašumus: prie jos veiklos gali prisidėti kiti gyvūnams neabejingi žmonės – ar talkininkaudami, ar paremdami finansiškai. Tvarkoma apskaita nepalieka abejonių, kad paramos pinigai tikrai panaudojami gyvūnų labui.
Kompiuterių specialistė Ilma įstaigai sukūrė internetinę svetainę www.gyvybes – stotele.lt, skelbia apie ją ir socialiniame tinklapyje facebook – www.facebook.com/GyvybėsStotelė.
Sugrąžina gyventi
Pernai rudenį „Šiaulių kraštas“ jau rašė apie Ilmą, dvarelyje suteikiančią prieglobstį žmonių nuskriaustiems keturkojams. Ano reportažo amsintys herojai jau iškeliavę į naujus namus. Ilma su buvusių globotinių šeimininkais bendrauja telefonu ar internetu, pataria dresūros klausimais.
Per keletą mėnesių I. Andronenko rado namus ir vėliau dvarelyje atsiradusiems šunims.
Iš pernai jai atvežtų miške rastų dešimties šunyčių, paliktų šalčio ir bado mirčiai, prieglaudoje beliko dvi žvitrios kalaitės.
Dideliems šunims skirtuose voljeruose įsikūrę iš sanitarinės tarnybos „Grinda“ paimti mišrūnai Pilkutė, Uranas ir Oberonas.
„Sunku įsivaizduoti, kiek skausmo turėjo patirti Pilkutė, tiesiog bijojusi gyventi. Žmogaus rankos prisilietimas jai kėlė siaubą. Kalaitė drebėjo, pamačiusi pavadį, kurį segdavau vesdama pasivaikščioti. Išsigandusi šokdama prisiliesdavo prie kojos – ir išvis puldavo į paniką. Nė neabejoju, kad ją žmonės mušė, spardė“, – apie globotinę pasakoja Ilma.
Prireikė ne vienos savaitės, kad įbauginta Pilkutė patikėtų, jog Kreivakiškyje jos niekas nenuskriaus. Kol išmoko džiaugtis gyvenimu, žaisti.
„Kankintiems gyvūnams nelengva įrodyti, jog ne visi žmonės – blogi ir žiaurūs. Tokia reabilitacija užtrunka, kol šuo būna pasiruošęs keliauti pas naujus šeimininkus“, – sako nuo vaikystės šunų dresūra užsiimanti I. Andronenko.
Vienu metu į dvarelį atkeliavo skirtingų charakterių Uranas ir Oberonas. Pirmasis – rimtas, santūraus būdo kiemo šuo, išmokytas vaikščioti su pavadžiu. Kantriai laukia, kol globėja į jį atkreips dėmesį, nebent lengvai kepšteli letena. O Oberonas lipte limpa prie žmonių, taip ir taikosi prisiglausti, laižo rankas, prašydamas glostyti.
Dabar didžiausias Ilmos rūpestis – kuo greičiau susirinkti pinigų kitokios konstrukcijos voljerui, nei jau įrengti dvarelyje. Tokio voljero reikia Azijos aviganio mišrūnui, kurį Smėliu pavadinusi globėja siekia išgelbėti.
Autorės nuotr.
INFORMACIJA: Profesionali kompiuterių specialistė Ilma informaciją apie „Gyvybės stotelę“ platina internetu, į sukurtas svetaines deda globotinių nuotraukas ar filmuotą medžiagą apie juos.
Nuotraukos iš Ilmos ANDRONENKO albumo
IŠGELBĖTOJI: Keturių mėnesių Andromeda – viena iš pernai Ilmos išgelbėtos šunyčių vados.
PATIKĖJO: Ilma triumfuoja: daug skausmo iškentusi Pilkutė patikėjo, kad ne visi žmonės – blogi, vėl išmoko džiaugtis.
PRIKLAUSOMYBĖ: Sanitarinėje tarnyboje laikomo Smėlio likimas priklauso nuo to, ar spės globėja įrengti jam tinkamą voljerą.