Naujausios
Kražiai sušaukė savo sajūdininkus
Praėjusį penktadienį Kražių M. K. Sarbievijaus kultūros centre paminėtos Sąjūdžio 25-osios metinės. Čia prisiminti poros dešimtmečių senumo, bet ir šiandien aktualūs įvykiai, anuomet leistas laikraštis „Kražių aidai“ ir kiti lietuvius budinę istorijos posūkiai, dalyvavo žmonės, kurie subūrė Sąjūdį.
Regina MUSNECKIENĖ
reginamus@skrastas.lt
Nepamiršo Kražių
Į prasmingą šventę atėjo vietos gyventojai, suvažiavo dabar jau kitur gyvenantys, bet anuomet Kražiuose Sąjūdžio idėjas palaikę ir platinę buvę kraštiečiai, Nepriklausomybės akto signataras Antanas Račas, buvęs Kražių parapijos klebonas Stanislovas Anužis, „Kražių aidų“ redaktorė Nijolė Petrošiūtė, buvusi mokytoja Antanina Vytuvytė.
Sąjūdžio minėjime dalyvavo išsigelbėjusio Kražių skerdynių dalyvio anūkas Juventas Jucevičius. Jo senelis nuo kazokų pasislėpė mokykloje po jaunos mokytojos... sijonu. Vėliau tą mokytoją vedė ir Lietuvai paliko patriotų kartą.
Renginio programą savo dainomis paįvairino Kražių kultūros centro projektų vadovė Jurgita Gelumbickienė, turtingą stalą paruošė ūkininkė Danutė Jurgilaitė iš Karyznų.
Iš miestelio visada sklido šviesa
Kražių sąjūdžio pirmeiviai akcentavo, jog jau keli šimtmečiai iš Kražių į Lietuvą sklinda šviesa ir pažangiausios patriotinės idėjos. Kražiškiai nuo caro kazokų bandė apginti savo bažnyčią ir narsumu pagarsėjo visoje Europoje.
Iš Kražių kolegijos taip pat sklido mokslo, pažangos ir kitų tautą stiprinančių vertybių idėjos. Pro Kražius ėjo knygnešių kelias.
Ne išimtis buvo ir praėjusio amžiaus Sąjūdis bei Lietuvos nepriklausomybės siekiai.
Nuo Kražių prasidėjo pirmosios eisenos į Šiluvą.
Pranešimą šiai progai parengęs kražiškis istorikas, kraštotyrininkas, buvęs Sąjūdžio Kražių grupės pirmininkas Edvardas Dirmeikis pasidžiaugė, jog kražiškiai sąjūdininkai šimtu procentų įvykdė Gyventojų rezistencijos ir genocido centro paskelbtą programą ir paženklino visas su laisvės kovomis susijusias vietas.
Drauge apgailestavo, kad šiandien nebėra kam tų vietų prižiūrėti, nes kaimai išnyko, žmonių nebeliko. Šią pareigą turėtų perimti valstybė. Juk reikia ne tiek ir daug – tik porą kartų per vasarą nupjauti žolę.
Leistas laikraštis
1988 metais tuometinio Kražių klebono Stanislovo Anužio iniciatyva pradėtas leisti laikraštis „Kražių aidai“, kurio redaktorė buvo žurnalistė Nijolė Petrošiūtė.
S. Anužis atgaivino prieš karą kunigo Stanislovo Rimkaus leistą laikraštį. Jis prisiminė, jog vien norų anuomet neužteko. Reikėjo gauti vyskupo leidimą, partkomo sutikimą, kad spaustuvė galėtų spausdinti. Leidimą pasirašė tuometinis antrasis sekretorius Juozas Rusteika. Jis vėliau tvirtino baiminęsis dėl galimų pasekmių, bet širdimi jautęs, jog reikia pasirašyti.
E. Dirmeikis pasidžiaugė matęs kražiškių laikraštį Vilniuje, Sąjūdžio 25 – mečio minėjimo proga parengtoje ekspozicijoje. „Spauda mus būrė, mobilizavo ir davė kryptį Sąjūdžio judėjimui, nors jos leidimas buvo labai sunkus darbas.“
Kražiškiai vieninteliai Lietuvoje turi paminklą su užrašu „Raudonojo teroro aukoms“. „Pastatėm, pašventinom, niekas jo nebelietė, tik kitą rytą radom prie jo pamerktų dilgėlių“, – prisiminimais dalijosi sąjūdiečiai.
Kražių klebonija buvo pirmasis pastatas Kelmės rajone, virš kurio Vasario 16-ąją buvo iškelta trispalvė. Ją pasiuvo Antanina Vytuvytė, audeklo parūpino mokyklos ūkvedis Vytautas Jurgilas.
Šiandien Kražiai turi savo himną, vėliavą ir herbą, patvirtintą Prezidento. Unikalusis Kražių Medžiokalnis įtrauktas į saugotinų paminklų sąrašą.
Jono LIPSKIO nuotr.
KRAŠTIEČIAI: Šiandieniniai ir buvę kražiškiai, prieš 25 metus miestelyje būrę Sąjūdį, vėl susitiko Kražių kolegijoje.