Naujausios
Vietoj degančio – aliumininis ratas
Kadangi Kelmės miesto herbe vaizduojamas vežimo ratas, daugelį metų per Kelmės miesto liaudies meno šventes Kražantės saloje kaip baigiamasis akordas vykdavo ugnies misterija „Pašlovinkim mirksnį būties“.
Vidurnaktį skambant muzikai valtys su deglus laikančiais žmonėmis nuplaukdavo į salą ir uždegdavo ten iš anksto pastatytą milžinišką ratą. Kol jis ir aplink pastatyti mažesnieji ratai sukdamiesi degdavo, kelmiškiai ir miesto svečiai gėrėdavosi įstabiu reginiu.
Ratas simbolizuodavo ne tik Kelmės miestą, bet ir žmogaus gyvenime kasmet apsisukantį laiko ratą.
Šiemet ugnies misterijos atsisakyta. Tačiau nuspręsta saloje įkurdinti miesto simbolį, kuriuo būtų galima grožėtis kasdien.
„Ilgokai svarstėme, ką čia sukūrus svaraus ir gražaus, kas nekenktų gamtai ir gražiai atrodytų, – apie idėją saloje pastatyti ratą pasakoja Kelmės seniūnas Romas Atkočaitis. – Kai išsigrynino idėja, paskelbėme viešuosius pirkimus. Pirkimus laimėjusi firma iš Vilniaus pagamino, atvežė, nuplukdė į salą ir sumontavo didžiulį penkių metrų skersmens aliumininį ratą.“
Pasak seniūno, aliumininis ratas nerūdys, jo nereikės dažyti. Lengva konstrukcija nekonfrontuos su gamta. Be to, jis turi daug galimybių, kurių didžioji dalis atsiskleis per liaudies meno šventes.
Šiuo metu rato grožis labiausiai atsiskleidžia vakare, kai jis sušvinta visomis Kelmės herbo spalvomis. Tačiau taupant elektros energiją ratas bus apšviestas tik penktadienio, šeštadienio ir sekmadienio vakarais po dvi – tris valandas.
Salos papuošimas miesto simboliu seniūnijai kainavo apie 12 tūkstančių eurų.
Ratas – herbo dalis
Ratas – Kelmės miesto herbo dalis. Kelmės herbo mėlyname lauke vaizduojamas sidabrinis dešimties stipinų ratas, o žalioje papėdėje — trys sidabriniai ąžuolo lapai.
Vežimo ratas simbolizuoja senovės lietuvių kelionės būdą, ąžuolo lapai – žemaitišką tvirtybę ir turtingą, gražią gamtą. Kelmė buvo žinoma kaip miestas, kur susikerta pirklių keliai. Pro Kelmę važiuodavo dirižabliai, vežantys paštą, prekes arba žmones. Dažniausiai sustodavo poilsiui Kelmės mieste.
Maždaug dešimtajame amžiuje suintensyvėjusius prekybinius ryšius su Vakarų Europos, Skandinavijos šalimis, Bizantija, arabų kraštais liudija radiniai kapinynuose.
Kelmės herbo etalono autorius — Juozas Galkus. Herbą 1998 metais dekretu patvirtino Lietuvos Respublikos Prezidentas.