Naujausios
KRAŠTOTYRININKO KALENDORIUS
Lapkričio 15 – 21 d.
SAVAITĖS SENTENCIJA
Nė viena meno šaka negali pasididžiuoti tokia vaizdavimo ir įtaigos galia, kaip rašytojo žodis.
Kazys Binkis, poetas, dramaturgas, publicistas
15 d. – 93 metai, kai Grikpėdžių kaime gimė inžinierius, Lietuvos antinacinio ir antitarybinio pasipriešinimo dalyvis, JAV lietuvių visuomenės veikėjas, Pakruojo rajono Garbės pilietis (1995) Bronius Nainys. 1944 m. pasitraukė į Vokietiją, 1950 m. emigravo į JAV.
16 d. – 120 metų, kai Gudelių kaime (Biržų r.) gimė poetas, dramaturgas, publicistas Kazys Binkis (1893–1942). Mokėsi Voroneco žemės ūkio mokykloje, baigė mokytojų kursus Vilniuje, studijavo literatūrą ir filosofiją Berlyno universitete. Mokytojavo, dirbo spaudos darbą. Nuo 1931 m. kurį laiką gyveno Balsių dvarelyje. Bandė ūkininkauti. Deja, ūkininkavimas nebuvo sėkmingas. Dalyvavo literatūrinėje veikloje. „Keturių vėjų“ sąjūdyje buvo beužsimezgančio lietuviško futurizmo idėjinis vadas. Paskelbė poezijos rinkinius „Eilėraščiai“ (1920), „100 pavasarių“ (1923), keletą humoristinių bei satyrinių poemų („Tamošius Bekepuris“, 1927; „Kriaučius Motiejus“, 1928; „Jauniausia Lietuva“, 1930 ir kt.), eiliuotų kūrinių vaikams. Parašė pjeses „Atžalynas“ (1937), „Generalinė repeticija“ (1940), išvertė rusų rašytojų kūrinių. Mirė Kaune.
– 110 metų, kai Laborų kaime gimė žurnalistas Juozas Gudjurgis (1903–1942). 1925 m. baigė Linkuvos gimnaziją. Kurį laiką Lietuvos universitete studijavo filologiją, vėliau perėjo į Teisės fakultetą. Lankė korespondentų reporterių kursus, kuriuos organizavo „Trimito“ laikraščio redakcija. Priklausė VDU studentų korporacijai „Justitia“. Nuo 1925 m. bendradarbiavo spaudoje. Rašė į „Rytą“, „Ūkininką“, „Pavasarį“. Profesionalaus žurnalisto darbą pradėjo 1928-aisiais. 1928–1940 m. katalikiškos krypties savaitraščio „Mūsų laikraštis“ vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas. 1941 m. ištremtas į Altajaus kraštą, o 1942-aisiais – į Jakutiją. Mirė tremtyje.
17 d. – 84 metai, kai Montjurgių kaime gimė poetas, partinis ir administracinis darbuotojas Adolfas Guščinas (1929–2008). Mirė Joniškyje.
– 95 metai, kai Puknionių kaime gimė ekonomistas, teisininkas, kraštotyrininkas Jonas Jonaitis (tikroji pavardė – Šidlauskas). 1938 m. baigė Linkuvos gimnaziją, o 1944 m. Vilniaus universiteto Teisės fakultetą. 1944 m. traukėsi į Vakarus, bet buvo sugautas ir suimtas. Pavyko pabėgti. Kurį laiką slapstėsi. Pakeitęs pavardę, 1946–1959 m. dirbo Žemės ūkio banko Pagėgių ir Šilutės skyriuose, 1959–1980 m. Šilutės melioracijos statybos valdyboje. Kadangi nauja pavarde neturėjo išsilavinimą liudijančių dokumentų, baigė Šilutės darbo jaunimo vidurinę mokyklą. Vilniaus universitete neakivaizdžiai studijavo ekonomiką. Parašė per 40 kraštotyros straipsnių, atsiminimų apie profesorių Mykolą Romerį, Klaipėdos krašto visuomenės veikėją Joną Kybrancą. Iš vokiečių kalbos išvertė J. Zembrickio ir A. Bitenso „Šilutės apskrities istoriją“ (vertimas rankraštyje). Šilutės miesto garbės pilietis (1999).
19 d. – 115 metų, kai Lizdeikių kaime gimė karininkas, teisininkas, visuomenės veikėjas Petras Linkus-Linkevičius (1898–1981). Baigė Sankt Peterburgo karo mokyklą ir Lietuvos universiteto Teisės fakultetą. Tarnavo (buvo bataliono vadas) Vytauto Didžiojo lietuvių batalione Čeliabinske ir Novonikolajevske, vėliau – Lietuvos kariuomenėje. Ilgą laiką dirbo advokatu Šiauliuose. 1938–1940 m. ir 1941–1944 m. Šiaulių miesto burmistras. 1944 m. pasitraukė į Vokietiją. 1947 m. persikėlė į JAV, apsigyveno Čikagoje. 1948–1964 m. redagavo žurnalą „Margutis“. Vienas Amerikos lietuvių tautinės sąjungos steigėjų (vėliau sekretorius, Čikagos skyriaus pirmininkas). Bendradarbiavo lietuvių spaudoje, išleido atsiminimų knygą „Sibiro batalionas“ (1939). Mirė Čikagoje.
20 d. – 83 metai, kai Baltausių kaime gimė filosofas, egzistencinės filosofijos tyrinėtojas, pedagogas, humanitarinių mokslų daktaras Jonas Repšys (1930–1976). Nuskendo, atostogaudamas Palangoje.
– 136 metai, kai Liudvinavo miestelyje (dab. Marijampolės r.) gimė pedagogas, vadovėlių autorius, nusipelnęs mokytojas (1947) Mečislovas Vasiliauskas (1877–1957). 1944–1949 m. Stačiūnų pradinės mokyklos ir valsčiaus švietimo skyriaus vedėjas, 1949–1957 m. Stačiūnų septynmetės mokyklos direktorius. Mirė Stačiūnuose, ten ir palaidotas.
IŠ KRAŠTIEČIŲ KŪRYBOS
Galvon suaugę baras profesoriai
Kazys Binkis
Galvon suaugę baras profesoriai,
Kad vietoms gabus, bet nerimtas.
O man – kur pažiūriu – visur pavasariai,
Kiekvienoj kišenėj pavasarių šimtas.
Išeini – aplinkui gyvenimo potvynis, –
Visus širdies kalnus baigia apsemti.
Bendrai, pasiutimas eina visuotinis,–
Taigi, neimsi perneval trūnyti ir senti.
Nusigrįžta, kad saulė per kaitriai nešildytų,
Kad akuliorių stiklai nesutirptų.
O jei kuriam plaukus rasa suvilgytų, –
Tuoj bėga kirptųs.
O aš, kad ir nenoromi, kad ir juokaudamas,
Kišenę ar burną vos atveriu, –
Ir veržias pavasariai čypdami, sprausdamies,
Ir raitos žaliūkšniai po patvorius.
Ir daryk, kad išeitų kaip nors kitoniškai?
Tik pirštą nuversi, įkišęs duryse.
Matyt, liga pristojo chroniška,
Ir nieko čia nebepadarysi...
(1923 m.)
Parengė Genė JUODYTĖ, Juozo Paukštelio viešosios bibliotekos vyresnioji bibliotekininkė