Naujausios
MŪSŲ ŠAKNYS – RADVILIŠKIO ŽEMĖJE
Kraštietis radviliškiečiams dovanojo šventę
Viešosios bibliotekos Konferencijų salėje radviliškiečiai „vaikščiojo“ gimtojo krašto takais, kuriuose likusios kraštiečio poeto, dainų autoriaus Vytauto Barausko pėdos.
Saulius JUŠKEVIČIUS
saulius@skrastas.lt
Vaikystės prisiminimai
Kraštietis V. Barauskas, radviliškiečius sukvietęs į kūrybos vakarą „Mano dainos – mano didžiausias turtas“, dalijosi savo kūrybos paslaptimis, prisiminė vaikystę, darbą žurnalistikos srityje, pažintis su žymiais kompozitoriais ir atlikėjais.
Poetas džiaugėsi galimybe susitikti su radviliškiečiais ir dovanoti jiems trupinėlį savo kūrybos. Jis prisiminė savo vaikystę Valinės kaime (Radviliškio valsčiuje).
„Būdamas penkerių metų, pirmą kartą pradėjau dirbti. Tėvas pavasarį parnešė penkis ančiukus ir liepė juos ganyti. Ir aš nuoširdžiai dirbau iki pat rudens“, – pasakojo poetas apie pirmuosius dešimt savo gyvenimo metų, nes, anot jo, žmogaus gyvenime tai patys svarbiausi metai.
Su humoru poetas prisiminė, kaip, norėdamas turėti draugų, viliojo juos cigaretėmis.
„Likęs namuose vienas, nes tėvai dirbo pas ūkininkus, sugalvojau, kaip prisivilioti draugų. Iš tvarto paslapčia paėmęs kiaušinių, nubėgdavau į netoliese dislokuotą vokiečių karinį dalinį ir išmainydavau juos į cigaretes. Kai tėvai išeidavo į darbą, atsisėsdavau ant tvoros ir, kai pasirodydavo kaimo vaikai, parodydavau, jog turiu cigarečių. Paprašytas visuomet pavaišindavau visus norinčius. Tad draugų tarp vyresniųjų niekada netrūkdavo“, – juokėsi V. Barauskas.
Buvo prisiminti ir karo metai, kai poetas, būdamas dešimtmetis, buvo sužeistas.
„Dar ir šiandien, aplankęs Valinės kaimą, prisiminiau ir parodžiau tą vietą, kur mane sužeistą rado mama“, – sakė V. Barauskas.
Vaikiški pamąstymai
Pasak kraštiečio, būdamas šešerių ar septynerių, jis sužinojo, jog reikia gerbti kiekvieną žmogų. V. Barauskas prisiminė, kaip šaltą ir snieguotą žiemos vakarą tėvai į namus įleido sušalusį prašalaitį.
„Kadangi jau buvo vėlu, tėvai pakvietė jį pasilikti nakčiai. Mums, vaikams, buvo liepta eiti gulti ant pečiaus, kur visada miegodavo tėvai. Į mūsų lovą buvo paguldytas svečias, o patys tėvai pasiklojo ant aslos, šalia durų. Ir aš migdamas ilgai mąsčiau, kodėl nepažįstamam žmogui tėvai užleido mūsų lovą, o mus paguldė į savo vietą ir nusprendžiau, jog svarbiauia jiems buvo žmogus“, – vaikystės supratimais dalijosi poetas.
Iš kūrybinių atsiminimų
Poetas nemažai pasakojo apie savo žurnalistines kūrybines keliones po užsienio šalis. Daug laiko žinomas dainų autorius praleido su jūreiviais. Taip gimė nemažai apybraižų, reportažų apie sunkų jūreivių darbą, gyvenimą jūroje ir įvairius nutikimus. Apie kai kuriuos iš jų radviliškiečiai išgirdo pirmą kartą, nes rašyti apie tai anuo metu buvo nerekomenduojama.
Apie vieną iš jų pasakodamas V. Barauskas sakė, jog tik jūreivių sumanumo dėka pavyko likti gyvam visam laivo ekipažui. Jis gana vaizdžiai pasakojo, kaip bandė gelbėtis nuo jūros ligos siaučiant štormui, kai laivas vartėsi nuo šono ant šono lyg šapelis.
Būtent po tokių kelionių, gimdavo ne tik brošiūros ar reportažai spaudoje, bet ir eilės.
„Poezija – tai gyvenimas. Jame galima džiaugtis, kai yra gera, ir liūdėti, kai sunku. Čia galima išreikšti savo jausmus“, – sakė V. Barauskas.
Draugystė su muzikos mūza
V. Barauskas iki šiolei glaudžiai bendrauja su muzikos mūza. Daugiau nei 600 dainų autorius bendradarbiavo ir bendradarbiauja su daugeliu kompozitorių.
Ne vienam kompozitoriui patiko sklandžios, muzikalios jo eilės ir jie pagal jas mielai kūrė dainas. Tačiau iki šiol ypač nuoširdūs draugystės ir kūrybos ryšiai kraštietį sieja su Mikalojumi Noviku, kuris V. Barausko kūrybos vakare papasakojo apie pirmąjį susitikimą su poetu, kai šis redagavo vaikų žurnalą „Genys“.
„Parašiau dainą Antano Drilingos žodžiais ir nunešiau į „Genio“ redakciją. Vytautas pažiūrėjo į dainos tekstą ir keistai pasakė: „Ir vėl drilingis“. Kodėl jis taip pavadino A. Drilingą ir koks kipšas perbėgo tarp jų kelią, likau nesužinojęs, tačiau dainą priėmė. Taip prasidėjo mūsų pažintis, o vėliau ir kūrybinis bendradarbiavimas, tebesitęsiantis iki šiol“, – sakė kompozitorius.
Abu dainų autoriai prisiminė, kaip ligoninės palatoje gimė daina „Pakalnutės“. Juokaudami jie nė vienas taip ir neprisipažino, kuris buvo pagrindinis dainos sukūrimo iniciatorius.
V. Barausko kūrybos vakare skambėjo ir seniau sukurti poeto kūriniai, kuriuos skaitė ne tik autorius, bet ir jo kūrybos gerbėjai, bei naujausios eilės.
„Esu laimingas, kad manęs nepamiršote, kad taip šiltai sutinka gimtajame krašte“, – savo kūrybos vakare dėkojo organizatoriams, atlikėjams, klausytojams kraštietis V. Barauskas.
Vakarą paįvairino Radviliškio muzikos mokyklos mokytojų vokalinis kvartetas „Opus 10“, vadovaujamas Ingos Petrauskienės (koncertmeisteris Rytis Borusevičius).
Autoriaus nuotr.
KRAŠTIETIS: Kraštietis, poetas, dainų autorius Vytautas Barauskas radviliškiečiams dovanojo poezijos vakarą.
KOMPOZITORIUS: Mikalojus Novikas prisiminė savo pirmąją pažintį su Vytautu Barausku, pasakojo kai kurių dainų sukūrimo aplinkybes.
MUZIKA: Poezijos vakarą paįvairino Radviliškio muzikos mokyklos mokytojų vokalinis kvartetas „Opus 10“.
ŽIŪROVAI: Pasiklausyti poeto kūrybos susirinko pilnutėlė bibliotekos Konferencijų salė radviliškiečių.