Naujausios
Kontrolierius negali turėti draugų
Ateinančią savaitę Savivaldybių kontrolės ir audito tarnybos švęs savo veiklos 25 – metį. Ta proga Vilniuje, Seime, vyks konferencija, kurioje dalyvaus Lietuvos Respublikos vadovai, Europos audito rūmų, jungiančių aukščiausias audito institucijas, atstovai.
Ta proga „Kelmės kraštas“ kalbina rajono Savivaldybės kontrolierę Daivą BRUŽIENĘ.
– Sausio mėnesį bus penkeri metai, kai dirbate Savivaldybės kontroliere. Baigusi finansų vadybos studijas Kauno technologijų universitete ir teisės magistro studijas Vilniaus universitete dirbote Kražių seniūno pavaduotoja. Kokia buvo kontrolierės darbo pradžia?
– Ir kelias į kontrolierės postą, ir darbo pradžia buvo labai sudėtingi. Iš pradžių laimėjau konkursą kontrolierės pavaduotojos pareigoms. Paskui dar kartą dalyvavau konkurse, kad užimčiau kontrolierės pareigas, nes ankstesnioji kontrolierė išėjo iš darbo.
Atėjau į patį perversmą. Vyko viešojo sektoriaus reforma. Audito tarnyboms atsirado pareiga pasisakyti dėl visų biudžetinių įstaigų. Pradėjusi dirbti, visas pirmąsias atostogas skyriau naujojo darbo sistemos studijoms.
Audito metodiką rengia Valstybės kontrolė. Turime vadovautis Tarptautiniais audito standartais, valstybinio audito reikalavimais ir finansinio bei veiklos auditų metodikomis. Konsoliduota ataskaita – tai visas mokslinis darbas. Be to, reikia išmanyti įstatymus. Tam ir buvau baigusi teisės studijas.
– Audito tarnyba – tik trys darbuotojos. O aprėpti reikia labai daug biudžetinių įstaigų bei Savivaldybės įmonių. Kaip suspėjate?
– Per metus audito tarnyba turi pareigą pasisakyti, kaip biudžetinės įstaigos ir savivaldybei priklausančios įmonės valdo valstybės turtą ir naudoja biudžeto lėšas.
Patikrinti visas įstaigas neužtenka mūsų tarnybos žmogiškųjų išteklių. Todėl vadovaujamės atrankos principu. Per metus atliekame auditą maždaug dešimtyje įstaigų. Vieną įstaigą privalome patikrinti ne rečiau kaip kartą per penkerius metus. Vadovaujamės rotacijos principu. Tokiu būdu gauname tinkamą patikimumo lygį.
Audituojame ir mažas įstaigas, kuriose biudžeto valdymas neturi didelės reikšmės. Tačiau rajono Taryba turi teisę žinoti, kaip naudojamos biudžeto lėšos ir smulkiajame sektoriuje.
Auditas vienoje įstaigoje trunka du – tris mėnesius.
– Kokių pažeidimų dažniausia aptinkate? Ar jie neišduoda specialistų kompetencijos stoką?
– Kompetencijos mes neturime teisės vertinti. Ją vertina įstatymus pažeidusių vadovų darbdavys – rajono Taryba. Beje, Taryba, atsižvelgdama į audito išvadas, skiria ir nuobaudas atsakingiems asmenims.
Tačiau turiu pastebėti, jog labai reikšmingų pažeidimų rajono biudžetinėse įstaigose nėra. Reikšmingu pažeidimu laikoma, kai nuostolis sudaro 1 procentą nuo savivaldybės asignavimų arba nuo turto.
Klaidos nėra piktybiškos. O jų pasitaiko kiekvienoje savivaldybėje. Manau, jog Kelmės rajono savivaldybė pagal pažeidimus yra maždaug viduryje tarp šalies savivaldybių.
Atlikti auditą padeda tai, kad visų įstaigų vadovai geranoriškai pateikia visus prašomus dokumentus.
Nepaisant visko, negerai, jog pažeidimų vis dėlto yra, kad lėšos kartais naudojamos ne pagal paskirtį. Ir vadovai turi už tai atsakyti. Šiemet skirtos nuobaudos – drausminės pastabos dviejų mokyklų direktoriams. Atlyginti žalą dėl transporto išlaidoms panaudotų tik sportininkų maitinimui skirtų lėšų turėjo Švietimo, kultūros ir sporto specialistas.
Savivaldybės administracija turėtų griežčiau kontroliuoti biudžetines įstaigas. Jų vadovai turėtų būti suinteresuoti konsultuotis su Finansų ir kitų skyrių specialistais.
Be to, nėra sisteminio požiūrio į klaidas. Jeigu klaidos nustatomos vienos įstaigos dokumentuose, norėtųsi, kad būtų ištaisytos visos panašaus pobūdžio klaidos.
Pastebėjau, jog teisingu asignavimų valdymu labiau domisi naujai paskirti vadovai. Tie, kurie dirba seniai, vangiai domisi naujovėmis.
– Bet pasitaiko, jog įstatymas nėra labai logiškas ir į jo rėmus įsprausti realybę labai sunku.
– O koks įstatymas blogas? Mes negalime kvestionuoti įstatymo, turime jį vykdyti. O jeigu dėl kokio nors įstatymo kyla problemų, galima siūlyti Savivaldybių asociacijai keisti šį aktą. Žinoma , atsižvelgiant į problemos masiškumą.
– Savivaldybės kontrolierius privalo būti nešališkas. Jūs priklausote Socialdemokratų partijai, kuri jau ne viena kadencija turi daugumą rajono Taryboje. Šiais metais Jus už principingumą neretai pagirdavo opozicijos atstovai – konservatoriai. Jūsų bendrapartiečiams tai, matyt, nepatiko. Jie ne iš karto patvirtino Kontrolieriaus ataskaitą. Be to, buvo pasklidusios kai kurių nepatenkintų Tarybos narių kalbos, jog socialdemokratė dirba konservatoriams. Kaip tuo metu jautėtės?
– Partijai priklausyti aš galiu. Kiekvienas Lietuvos pilietis turi teisę į politines pažiūras. Tačiau pagal įstatymą aš darbo metu negaliu dalyvauti politinių partijų veikloje. Todėl nesu aktyvi partijos veiklos dalyvė.
Neneigsiu, buvo laikas, kai į kiekvieną kritiškesnį kontrolieriaus žodį valdančioji dauguma reagavo liguistai. Tarsi būčiau priešas. O iš tiesų Savivaldybės kontrolierius yra pagalbininkas. Jo ir biudžetinių įstaigų tikslas – toks pat – teisėta veikla.
Kontrolieriaus tarnyba tik atliko savo darbą. Mūsų pareiga, nustačius neatitikimus, juos pateikti.
Pastaruoju metu situacija pasikeitė į gerąją pusę. Matau geranorišką bendradarbiavimą. O kontrolierius negali turėti draugų, todėl, kad tai gali būti kliūtis tinkamai audituoti subjektus.
Kalbino Regina MUSNECKIENĖ
