
Naujausios
Konteinerių dislokacijos vietos – su slaptumo žyme?
Dar šiais metais Radviliškio mieste bus pradėti rengti pusiau požeminiai atliekų surinkimo konteineriai. Jų įrengimui skirta per pusę milijono eurų.
Nors konteinerių stovėjimo schemos turėjo būti derinamos ir su daugiabučių namų atstovais, regis, daugelis apie jas nė negirdėjo.
Laima AGANAUSKIENĖ
alaima@skrastas.lt
Konteineriai – ant žemės ir po žeme
Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras (ŠRATC) už europines, savivaldybių ir ŠRATC lėšas apskrityje yra numatęs naujai įrengtose specialiose aikštelėse „pritupdyti“ pusiau požeminių konteinerių daugiau nei už 8 milijonus eurų (be PVM). Iš jų per 7 milijonus sudarys ES lėšos, per 1 milijoną – savivaldybių ir paties centro.
36 tokios aikštelės su jose įrengtais 144 pusiau požeminiais konteineriais iki metų pabaigos turėtų atsirasti ir Radviliškio rajone, daugiausia – mieste. Tam iš viso bus skirta per 510 tūkstančių eurų.
Mieste bus įrengta ir 71 aikštelė su 316 naujų antžeminių konteinerių. Šio projekto vertė – 320 tūkstančių eurų.
Neringa Kairienė, ŠRATC projektų priežiūros specialistė, Savivaldybėje surengtame susitikime su gyventojais jiems pristatė pradedamą įgyvendinti projektą.
Centro atstovės teigimu, Savivaldybė pasirinko apvalius, plastikinius, su medžio imitacija pusiau požeminius konteinerius, kurie bus įleisti į žemę iki 2 metrų gylio, todėl jiems bus reikalingos specialios aikštelės.
Antžeminiai konteineriai esą bus panašūs į pusiau požeminius – plastikiniai, apvalūs, apipavidalinti medžio imitacija. Jų talpa bus ne mažesnė kaip 1,3 kubo, jie bus stacionarūs, įtvirtinti ir jų nebus galima stumdyti.
„Konteinerių išdėstymo schemos buvo parengtos 2016 metais. Žiūrėta, kad tose vietose nebūtų komunikacijų, kad būtų patogu privažiuoti gyventojams, turintiems judėjimo negalią, kad galėtų lengvai privažiuoti ir apsisukti aptarnaujantis transportas“, – dėstė N. Kairienė.
Konteineriams – rengėjų pagyros
Projektą įgyvendinsiančios Vilniaus UAB „VSA“ atstovas Edvardas Talačka taip pat liejo pagyras naujiesiems suomiškiems „Molok Classic“ konteineriams.
Jo teigimu, šalies perspektyva tokia: antžeminių aikštelių mažės ir jos pamažu užleis vietą požeminėms. Druskininkuose, Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje tai jau sparčiai daroma. Esą tam ES skyrė pakankamai lėšų – per 2014-2020 metus teks įsisavinti apie 70 milijonų eurų.
„Pusiau požeminiai konteineriai yra ekonomiškesni ir ilgaamžiškesni. Senuosius konteinerius turi aptarnauti du krovėjai, darbas ilgai užtrunka, sunku tampyti. Šiuos konteinerius aptarnauja vienas žmogus.
Vienu metu išverčiama iki penkių kubų atliekų. Reikia mažiau darbo jėgos, kuro. Lengviau rūšiuoti, todėl auga perdirbimo koeficientas. Į naujus konteinerius sunkiai beįlįs benamiai, į juos įleisti maišai su plastikine kapsule yra sunkiai pažeidžiami“, – privalumus dėliojo vilnietis.
Apipylė klausimais
Tačiau susirinkusius radviliškiečius nebuvo lengva užliūliuoti išvardintais privalumais – žmonės svečiams turėjo daug klausimų.
Gyventojai teiravosi, ar Savivaldybės projektui skirti per 150 tūkstančių eurų nepadidins atliekų rinkliavos tarifo. ŠRATC atstovai patikino, kad atliekų išvežimas neturėtų brangti, kadangi konteinerių talpa yra kelis kartus didesnė, tad šiukšles reikės išvežti rečiau.
Žmonės nerimavo, kad ilgiau neišvežamas konteinerių turinys vasarą greitai pasmirs, klausė, kas padengs nuostolius, jeigu vandalai apgadins brangius konteinerius.
ŠRATC atstovai vėlgi ramino susirinkusiuosius, kad po žeme yra stabilesnė ir žemesnė temperatūra, todėl puvimo procesas naujuose konteineriuose vyks lėčiau. Garantiniu laikotarpiu už konteinerių kokybę atsakys rengėjai, tačiau nuo vandalizmo garantijos nėra.
Bene daugiausia šurmulio kilo prakalbus apie būsimųjų konteinerių stovėjimo vietas. Vasario 16-osios gatvės dviaukščių namų gyventojai, besinaudojantys sandėliukais, nerimavo, kad šalia pastarųjų įrengti konteineriai ir iš jų į žemę galintis nubėgti turinys terš ūkiniuose pastatuose laikomas daržoves.
Be to, jiems baisus ir gaisro pavojus, jei konteineriai užsidegtų. Toks pavojus esą yra realus, kadangi yra gyventojų, kurie nesidrovi į konteinerius pilti karštų pelenų. Negerai, anot gyventojų, parinktos ir vietos aikštelėms – prie jų sunkiai privažiuos šiukšliavežės, jau ir dabar apgadinančios išklotas trinkeles.
Dėl konteinerių įrengimo vietų pasipylė ir kitų miesto daugiabučių namų atstovų klausimai bei priekaištai. Daugelis net nežinojo, kur bus rengiama atliekų surinkimo naujovė – ŠRATC darbuotojai,prieš tai teigę, kad schemos buvo derintos su bendrijų pirmininkais, nebespėjo vardinti, kur kas stovės.
Pirmininkai: „Pirmą kartą girdim“
Jau po susitikimo redakcija pasiteiravo kelių skirtingose miesto vietose esančių daugiabučių namų bendrijų pirmininkų, ar su jais buvo aptartos konteinerių aikštelių įrengimo vietos.
Visi penki paklausti bendrijų pirmininkai tikino apie tai girdintys pirmą kartą.
Antanas Balčiūnas, vadovaujantis keturiems Gedimino gatvės daugiabučiams, sudarantiems daugiabučių namų bendriją „Skroblas“, taip pat dalyvavęs organizuotame susitikime, patikino apie aikštelių vietų suderinimą su bendrijų pirmininkais išgirdęs pirmą kartą.
Jam tam tikrą parodiją priminė ir pats susitikimas, kuriame dalyvavo gyventojų iš sodų bendrijų, privačių valdų, nors kalba jame ėjo apie konteinerius, kurie numatomi rengti prie daugiabučių.
A. Balčiūnui tik po renginio pavyko gauti reikiamus kontaktus ir susirinkti daugiau informacijos. Jo manymu, aikštelių rengimo planai turėjo būti išdalinti susitikimo metu – tuomet jame nebūtų buvę tokio turgaus.
„Vieta su mumis derinta nebuvo – iki šiol nežinau numatomos jų įrengimo vietos. Aš pats dabar tuo užsiimsiu kartu su kitais bendrijų pirmininkais, su kuriais palaikome ryšį. Nesu nusiteikęs prieš tuos konteinerius – gerai, kad kažkas bus daroma, tačiau viskas turi būti daroma ne paslapčia, o skaidriai, informatyviai, bendraujant su gyventojais“, – redakcijai sakė A. Balčiūnas.
Jaunystės gatvėje esančios daugiabučių namų bendrijos „Aitvaras“ pirmininkas Jonas Norvaiša taip pat patvirtino – konteinerių įrengimo vieta su juo nebuvo derinta.
„Be abejo, būtų įdomu žinoti, kur bus rengiami tie konteineriai – senose ar naujose vietose. Teks pasidomėti bent dabar, kadangi šalia dabartinių konteinerių Jaunystės gatvėje nusimato individualių namų kvartalo statybos. Mano manymu, jau anksčiau turėjo būti sukviesti bendrijų pirmininkai ir su jais derinamos vietos. Tikėkimės, kad po langais konteinerių neįrengs“.
Bendrijos „Giraitė“ Stiklo gatvėje pirmininkas Albertas Vitartas konkretaus pokalbio apie aikštelių įrengimo vietas taip pat neprisiminė. Anot jo, su atliekų vežėjais apskritai sunku rasti bendrą kalbą. Pirmininkas prisiminė, kiek jam teko vargti prašant išvežti iš teritorijos žaliųjų atliekų maišus.
„Kol išvežė, spėjo viskas juose supūti“, – sakė A. Vitartas.
Ilgametėms bendrijų vadovėms – A. Povyliaus gatvėje esančios bendrijos pirmininkei Elenai Mickaitienei bei Laisvės alėjoje esančios bendrijos „Liepa“ vadovei Stasei Savickienei vietų derinimai su jomis taip pat buvo naujiena.
Autorės nuotr.
Tose pačiose ar naujose vietose senuosius konteinerius pakeis nauji pusiau požeminiai, gyventojai mažai žino.