
Naujausios
Kompiuteriais naudojasi, o mokėti nėra kam
Rekonstruojant Kelmės kultūros centrą šios įstaigos ir Kelmės mažojo teatro darbuotojai buvo aprūpinti kompiuteriais. Tačiau Kultūros ministerija šias išlaidas pripažino netinkamomis finansuoti. 31 453 eurus už 18 kompiuterių turėtų iš biudžeto sumokėti Savivaldybė. Tarybos nariai tam nepritarė.
Regina MUSNECKIENĖ
reginamus@skrastas.lt
Panegirikos rekonstrukcijai ir teismai
Kelmės kultūros centro rekonstrukcija vyko dešimtmetį. Buvo finansuojama dalimis iš Valstybės investicijų fondo. Į Kelmę atvykę ministerijų atstovai gyrė vadovus, kad rekonstrukcija atlikta tobulai, išnaudotos visos erdvės, įrengta galerija, teatro salė ir patalpos darbuotojams, o moderni didžiosios salės scena tiks ir aukščiausio lygio profesionalų pasirodymams. Rekonstrukcija kaip teigiamu pavyzdžiu domėjosi kitų rajonų atstovai.
Kultūros centro direktoriui Arnui Arlauskui kova dėl tobulos rekonstrukcijos kainavo nemažai nervų. Tenka minti teismų slenksčius dėl viešųjų pirkimų. Pažeidimų randa kontrolės ir audito tarnyba. Praėjusiame rajono Tarybos posėdyje pateiktas dar vienas siurprizas. Tarybos nariai nesutiko, kad iš Savivaldybės biudžeto būtų apmokėta už Kultūros centro ir Mažojo teatro darbuotojams nupirktus kompiuterius.
11 kompiuterių nupirkta Kultūros centro darbuotojams, 4 – Mažajam teatrui. Darbuotojai tais kompiuteriais jau naudojasi.
Direktorius aiškina, jog kompiuterių pirkimas buvo numatytas investiciniame projekte. Vėliau techniniame ir darbo projekte ši priemonė pranyko. Tačiau jis ryžosi nupirkti kompiuterius. Mat nauji galingesni kompiuteriai reikalingi Kultūros centro ir Mažojo teatro dailininkams. Galvodamas apie perspektyvą geresnius kompiuterius pirkęs ir darbuotojams. Tai jų darbo priemonė, kuri turės tarnauti bent 15 metų. Senuosius kompiuterius nuspręsta atiduoti kaimo filialų darbuotojams.
Kompiuteriai nupirkti paskelbus konkursą per viešųjų pirkimų sistemą. Paraišką priėmė 11 įmonių, konkurse dalyvavo dvi. Iš vienos jų ir nupirkti 5 nešiojamieji, 11 stacionarių kompiuterių. Jie kainavo 31 451 eurą.
Ministerija nesutiko padengti išlaidų
Padengti kompiuterių pirkimo išlaidas paprašyta Kultūros ministerijos. tačiau iš jos gautas raštas, kuriame teigiama, jog Investicijų projektų atrankos komisija prašymui nepritarė. Komisija „palaimino“ tik projekte nenumatytas įgarsinimo, vaizdo, apšvietimo sistemos bei scenos mechanikos ir kitai scenos technologinei įrangai įsigyti išleistus 238 484 eurus.
Ministerijos pripažintas netinkamomis išlaidas turėtų padengti Savivaldybė, todėl parengtas sprendimo projektas skirti iš rajono biudžeto 31 451 eurą sumokėti už kompiuterius.
Tarybos nariai Kultūros centro direktoriui pažėrė daugybę klausimų. Ar jis tarėsi su specialistais, kokio galingumo kompiuterių darbuotojams reikia? Kodėl pirkta tokia brangi kompiuterinė įranga? Kam reikalingi nešiojamieji kompiuteriai? Kodėl pirko neturėdamas finansavimo?
Kai kurie Tarybos nariai direktorių gynė. Sakė, jog ne savo noru tapo situacijos įkaitu. Nesuprato, kodėl vieni dalykai pripažįstami tinkamomis išlaidomis, kiti netinkamomis.
Taškus ant „i“ sudėliojo rajono meras Vaclovas Andrulis. Jis pripažino, jog direktorius daug padarė įgyvendindamas ilgai trukusį ir labai sudėtingą projektą, tačiau padaryti pažeidimai esą kelia susirūpinimą.
Bylinėjantis dėl viešųjų pirkimų 27 tūkstančius eurų kainavo teisinės paslaugos. Patirta nuoskaitų už 7 000 eurų.
Kompiuterių pirkimo atveju pažeistas Biudžeto sandaros įstatymas, nes pirkimo sutartis pasirašyta neturint finansavimo. Be to, kompiuterinė įranga pirkta ne per Centrinę pirkimų valdymo agentūrą. Tyrimą pradėjo FNTT.
„Taryba pastatyta prieš faktą. Grąžinti kompiuterių jau nebegalima. Jais darbuotojai jau naudojasi. Bus sudaryta komisija, kuri aiškinsis pažeidimus dėl viešųjų pirkimų ir spręs dėl direktoriaus tinkamumo eiti pareigas“, – apibendrino rajono meras.
Tarybos nariai nepritarė lėšų skyrimui sumokėti už kompiuterius.
Mušk savus, kad svetimi bijotų
Ką apie Tarybos sprendimą mano Kultūros centro direktorius Arnas Arlauskas?
– Mane nustebino steigėjo elgesys su savo įsteigta įstaiga. Lengviausia sprendimą priimti remiantis emocijomis, pagrįsti asmeniškumais. Laukti, kol bus kerpama juostelė ir sėdint aukštumoje galąsti žirkles yra viena. O tokius sudėtingus projektus paversti kūnu – kas kita.
Kviečiau Tarybos narius apžiūrėti rekonstruotą kultūros centrą. Kokiame kitame rajone darbuotojai ir atlikėjai turi tokias sąlygas ir tokią bazę? Atėjo tik du. Kiti ir toliau negalės įsivaizduoti rekonstrukcijos sudėtingumo, manys, jog kultūros centras tėra tik šiltas tvartas, o ne sudėtinga visuma.
Autorės nuotr.
Rekonstruotame Kelmės kultūros centre jau vyksta aktyvus kultūrinis gyvenimas, tačiau centro direktorius nenusikrato dėl rekonstrukcijos patirtų nemalonumų.
Kelmės kultūros centro direktorius Arnas Arlauskas: „Kam Lietuvoje reikalingi žmonės, kurie turi savo nuomonę? Juk sava nuomonė – politiškai nelogiška.“