Kodėl neprižiūrima J.Pakalnio sodyba?

Kodėl neprižiūrima J.Pakalnio sodyba?

SKAI­TY­TO­JA KLAU­SIA

Ko­dėl ne­pri­žiū­ri­ma J.Pa­kal­nio so­dy­ba?

Į re­dak­ci­ją pa­skam­bi­no poe­zi­jos kny­gų vai­kams ir suau­gu­siems au­to­rė pa­kruo­jie­tė Ka­ro­li­na Kaz­laus­kie­nė. Laik­raš­čio skai­ty­to­ja ap­gai­les­ta­vo pa­kvie­tu­si vieš­nią ap­lan­ky­ti kom­po­zi­to­riaus Juo­zo Pa­kal­nio so­dy­bą. „Kad bū­čiau ži­no­ju­si, jog so­dy­bos nie­kas ne­bep­ri­žiū­ri, ne­bū­čiau į ją ly­dė­ju­si ra­šy­to­ją kau­nie­tę Ja­ni­ną Ma­tu­se­vi­čie­nę. Ko­kia gė­da...“

Šiuo me­tu ato­sto­gau­jan­ti Kul­tū­ros, pa­vel­do­sau­gos ir vie­šų­jų ry­šių sky­riaus ve­dė­ja Bi­ru­tė Va­na­gie­nė re­dak­ci­jai sa­kė, jog so­dy­ba yra pri­žiū­ri­ma, kiek tai yra įma­no­ma ne­sant jai pri­žiū­rė­ti skir­to dar­buo­to­jo eta­to.

„Ma­nau, kad tu­ri­ma prie­kaiš­tų dėl so­dy­bos te­ri­to­ri­jos žo­lės. Ge­gu­žę bu­vo nu­šie­nau­ta, vy­ko ren­gi­niai. Bir­že­lį taip pat bu­vo iš­pjau­ta žo­lė. Lie­pą pa­si­telk­si­me vie­šų­jų dar­bų žmo­nių ir kar­tu su Lin­ku­vos se­niū­ni­ja te­ri­to­ri­ją tvar­ky­si­me“, – re­dak­ci­jai sa­kė ve­dė­ja, pa­ti­ki­nu­si, kad so­dy­bo­je žo­lė pjau­na­ma bent kar­tą per mė­ne­sį.

J. Pa­kal­nio so­dy­ba Ve­sel­kiš­kių kai­me (Pak­ruo­jo r.) daž­niau lan­ko­ma va­sa­rą. Praė­ju­sių me­tų pir­mą­jį pus­me­tį ji dar bu­vo pri­žiū­ri­ma eta­ti­nio dar­buo­to­jo, šie­nau­ja­mas kie­mas, ra­vi­mi dar­že­liai. Tau­pant biu­dže­to lė­šas, šie­met bu­vo pa­nai­kin­ti ke­li Kul­tū­ros, pa­vel­do­sau­gos ir vie­šų­jų ry­šių sky­riaus dar­buo­to­jų eta­tai, ne­li­ko ir so­dy­bos pri­žiū­rė­to­jo. Jam bu­vo pa­rei­ga priim­ti ir eks­kur­si­jas bei pa­vie­nius lan­ky­to­jus.

Da­bar no­rin­tiems ap­si­lan­ky­ti so­dy­bo­je siū­lo­ma apie at­vy­ki­mą pra­neš­ti te­le­fo­nu (8 673) 27052, kad jus į Ve­sel­kiš­kes pa­ly­dė­tų ir apie kom­po­zi­to­riaus gy­ve­ni­mą bei kū­ry­bi­nį pa­li­ki­mą pa­pa­sa­ko­tų kul­tū­ros dar­buo­to­jas.

„Kraš­to ži­nių“ inf.

Eri­kos KI­ŽIE­NĖS nuo­tr.

ŽO­LĖ: So­dy­bo­je bir­že­lį nu­pjau­ta ir re­tai min­do­ma žo­lė, lie­pą vėl pra­šo­si dal­gio.