Kodėl emigruoja mokytojai?

Kodėl emigruoja mokytojai?

Ko­dėl emig­ruo­ja mo­ky­to­jai?

Mo­ki­nio krep­še­lio lė­šų už­ten­ka tik de­šim­čiai su pu­se mė­ne­sio. Va­ži­nė­da­mi per ke­lias mo­kyk­las mo­ky­to­jai su­krapš­to vos 400 eu­rų mė­ne­sio at­ly­gi­ni­mą. Per me­tus mo­kyk­la pa­si­re­mon­tuo­ja tik po po­rą ka­bi­ne­tų. „Švie­ti­mas – ap­leis­ta sri­tis“, – mo­kyk­lų rea­li­jas dės­to Lio­lių pa­grin­di­nės mo­kyk­los di­rek­to­rius Al­ber­tas Pum­pu­tis.

Re­gi­na MUS­NEC­KIE­NĖ

reginamus@skrastas.lt

Val­džia ne­ger­bia moks­lo

Lio­lių pa­grin­di­nė mo­kyk­la dar tu­ri 100 mo­ki­nių. Kai­mo ug­dy­mo įstai­gai – tai daug. Ta­čiau su­durs­ty­ti ga­lus – ne­leng­va. Mo­ki­nio krep­še­lio lė­šų už­ten­ka de­šim­čiai su pu­se mė­ne­sio. Nors mo­ky­to­jams mo­ka­mi pa­tys mi­ni­ma­liau­si įkai­niai už pa­mo­ką.

Po­rą me­tų Lio­lių pa­grin­di­nė­je mo­kyk­lo­je dir­bu­si jau­na ang­lų kal­bos mo­ky­to­ja šie­met par­da­vė vis­ką, ką bu­vo Lie­tu­vo­je už­gy­ve­nu­si, ir su vy­ru bei dviem vai­kais pa­trau­kė į Nor­ve­gi­ją. Nep­la­nuo­ja grįž­ti į Lie­tu­vą. Ne­bent grįš tuo­met, kai už­si­dirbs nor­ve­giš­ką pen­si­ją.

Mo­ky­to­jo pa­dė­tis, ypač kai­mo mo­kyk­lo­se, – ne­pa­vy­dė­ti­na. At­ly­gi­ni­mas – vos 400 eu­rų per mė­ne­sį. Lio­lių pa­grin­di­nė­je mo­kyk­lo­je dir­ba 19 mo­ky­to­jų. Ke­tu­ri iš jų – ant­raei­li­nin­kai.

Da­ly­kų, ku­riems ski­ria­ma ma­žiau sa­vai­ti­nių pa­mo­kų, to­kių kaip dai­lės, tech­no­lo­gi­jų, mu­zi­kos, ti­ky­bos mo­ky­to­jai, va­ži­nė­ja per tris mo­kyk­las, kad su­rink­tų bent mi­ni­ma­lų sa­vai­ti­nį krū­vį. Pa­vyz­džiui, jau­na tech­no­lo­gi­jų mo­ky­to­ja dir­ba tri­jo­se mo­kyk­lo­se, ket­vir­to­ji dar­bo vie­ta – Lio­lių se­ne­lių na­mai.

Mo­kyk­los va­do­vai il­gai su­ka gal­vas, kol pa­mo­kas su­dė­lio­ja taip, kad ant­raei­li­nin­ko pa­mo­kos su­tilp­tų į vie­ną ar­ba dvi die­nas, kad jam ne­rei­kė­tų gaiš­ti lai­ko, nau­do­ti ku­ro va­ži­nė­jant po 20 ki­lo­met­rų į dar­bą. Ga­liau­siai, kad su­spė­tų at­lik­ti pa­rei­gas ki­to­je mo­kyk­lo­je.

„Dar blo­giau moks­li­nin­kams, – sa­ko Lio­lių pa­grin­di­nės mo­kyk­los di­rek­to­rius Al­ber­tas Pum­pu­tis. – Ma­no vai­kys­tės drau­gas – so­cia­li­nių moks­lų dak­ta­ras. Dėl aukš­tų­jų mo­kyk­lų reor­ga­ni­za­ci­jos jam be­li­ko vos dvy­li­ka sa­vai­ti­nių pa­mo­kų. Ba­das.“

„Gal nau­jo­ji val­džia ati­džiau pa­žvelgs į žmo­gų, la­biau gerbs as­me­ny­bę, kom­pe­ten­ci­ją?“ – vi­lia­si di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­ja Li­na Dzi­mi­die­nė.

Ji ir mo­kyk­los di­rek­to­rius iki Švie­ti­mo ir moks­lo mi­nist­rų pa­si­kei­ti­mo dar ga­lė­jo tu­rė­ti po ke­le­tą pa­mo­kų. Į mi­nist­res atė­ju­si A. Pit­rė­nie­nė pa­kei­tė tvar­ką. Di­rek­to­riui at­ly­gi­ni­mas su­ma­žė­jo 150, pa­va­duo­to­jai – 80 eu­rų. Be to, va­do­vai pra­ran­da pe­da­go­gų kva­li­fi­ka­ci­ją, pa­siek­tus var­dus, lie­ka tik va­dy­bi­nin­kų ka­te­go­ri­ja.

Nuo 2008 me­tų kri­zės pra­si­dė­jęs mo­kyk­los skur­di­ni­mas te­be­si­tę­sia. Dar iki kri­zės mo­ky­to­jai per po­ros mė­ne­sių ato­sto­gas ga­lė­da­vo sau leis­ti bent mi­ni­ma­lų poil­sį, iš­vyk­ti į ke­lio­nę. Da­bar kai ku­rių ke­lio­nė – už­dar­biau­ti į už­sie­nį.

Mo­kyk­lo­je tu­ri lik­ti ir pa­pras­tų da­ly­kų

Be­je, dėl to, kad mo­ky­to­jų so­cia­li­nė pa­dė­tis sun­kė­ja, jų dar­bo nie­kas ne­pa­leng­vi­na. At­virkš­čiai, jis da­ro­si vis su­dė­tin­ges­nis. Mo­kyk­lon atei­na vi­sa so­cia­li­nė vi­suo­me­nės įtam­pa. Kai­me la­bai ne­daug pa­si­tu­ri­mai gy­ve­nan­čių žmo­nių. Dau­ge­lis mo­ki­nių pa­ti­ria skur­dą. Vie­ni dėl ma­te­ria­li­nės pa­dė­ties, ki­ti dėl iš­kreip­to vai­ko tei­sių su­pra­ti­mo ne­tu­ri mo­ty­va­ci­jos mo­ky­tis. Sa­ko: „Na ir kas, kad ne­mo­ku.“ Mo­ky­to­jas pri­va­lo „įpūs­ti“ jiems no­rą mo­ky­tis.

„Kiek­vie­nas vai­kas mo­ky­to­jo pri­va­lo bū­ti pa­ma­ty­tas, pa­gir­tas. Ei­na­me prie in­di­vi­dua­laus mo­ki­nio to­bu­lė­ji­mo pla­no. Pa­vyz­džiui, jei­gu mo­ki­nys tu­ri pro­ble­mų spręs­da­mas lyg­tis, mo­ky­to­jas su juo in­di­vi­dua­liai dirb­da­mas tu­ri siek­ti kad, pa­vyz­džiui, per mė­ne­sį si­tua­ci­ja pa­ge­rė­tų. Tam ski­ria­mos mo­ky­to­jo kon­sul­ta­ci­jos. Įt­rau­kia­mi ir tė­vai", – pa­sa­ko­ja A. Pum­pu­tis.

Ta­čiau vi­sa tai la­biau­siai tu­ri rū­pė­ti mo­ky­to­jui. Mi­nis­te­ri­jos val­di­nin­kai ne vi­suo­met sup­ran­ta mo­ky­to­jo rū­pes­čius. Pa­vyz­džiui, pa­keis­ta lie­tu­vių kal­bos pro­gra­ma, o nau­ji va­do­vė­liai dar neak­re­di­tuo­ti. Juos mo­kyk­los gau­na tik rug­sė­jo mė­ne­sį. Kaip iki va­do­vė­lių ga­vi­mo dirb­ti mo­ky­to­jui? Ir ap­skri­tai ar ver­ta kai­ta­lio­ti pro­gra­mas, jei­gu grįž­ta­ma prie to, kas bu­vo prieš dvi­de­šimt me­tų?

Mo­kyk­los va­do­vai ir pe­da­go­gai su­si­rū­pi­nę ir mo­ki­nių raš­tin­gu­mu. Jis vi­siš­kai ne­la­vi­na­mas. Pra­ty­bų są­siu­vi­niuo­se už­ten­ka įra­šy­ti vie­ną rai­dę ar­ba vie­ną žo­dį, kar­tais sa­ki­nį.

Anks­tes­nės kar­tos pri­ra­šy­da­vo po ke­lis dai­ly­raš­čio są­siu­vi­nius. Ir ran­kos ne­nuk­ris­da­vo. Pa­to­bu­lė­da­vo ne tik ra­šy­se­na, bet ir klai­dų vis ma­žiau pa­si­tai­ky­da­vo.

„Kom­piu­te­ri­nės tech­no­lo­gi­jos tu­ri daug tei­gia­my­bių, – svars­to di­rek­to­rius. – Ta­čiau jos ne­tu­rė­tų su­nai­kin­ti se­nų­jų ge­rų, pa­pras­tų da­ly­kų.“

Van­de­nį per­ka pa­tys vai­kai

A. Pum­pu­tis sa­ko, jog į žmo­gų da­bar žiū­ri­ma glo­ba­liai. Ta­čiau val­džia pri­va­lė­tų ma­ty­ti kiek­vie­no ra­jo­no, kiek­vie­no žmo­gaus si­tua­ci­ją. Nes vi­sos jos la­bai skir­tin­gos. Kai kur gal­būt rei­kė­tų pa­pil­do­mų in­ves­ti­ci­jų.

Ra­jo­ne daug re­no­vuo­tų, mo­der­niai su­tvar­ky­tų mo­kyk­lų. Ta­čiau pa­grin­di­nė­se, se­nos so­vie­ti­nės sta­ty­bos mo­kyk­lo­se daug ma­te­ria­li­nių pro­ble­mų. Pa­vyz­džiui, prieš nau­juo­sius moks­lo me­tus pa­jė­gia­ma su­si­re­mon­tuo­ti tik po po­rą ka­bi­ne­tų.

Lio­lių gy­ven­vie­tė­je pra­stas ge­ria­ma­sis van­duo. Ko­ri­do­riuo­se pa­sta­ty­tos pirk­to ge­ria­mo­jo van­dens tal­pos. Už van­de­nį su­mo­ka mo­ki­nių tė­vai. Vie­nam vai­kui van­duo per mė­ne­sį at­siei­na 30 eu­ro cen­tų. Ar tai ne grau­džiai juo­kin­gas ka­pei­ki­nė­ji­ma­sis?

Au­to­rės nuo­tr.

Lio­lių pa­grin­di­nės mo­kyk­los di­rek­to­rius Al­ber­tas Pum­pu­tis sa­ko, jog švie­ti­mas – la­bai ap­leis­ta sri­tis.